Arvydas Šliogeris
Arvydas Šliogeris | |
---|---|
Arvydas Šliogeris (2008) | |
| |
Gimė | 1944 m. rugsėjo 12 d. Panevėžyje |
| |
Veikla | |
| |
Žymūs apdovanojimai | |
Arvydas Šliogeris (g. 1944 m. rugsėjo 12 d. Panevėžyje) – filosofas, vokiečių egzistencializmo tyrinėtojas, filosofinių tekstų vertėjas, eseistas, Vilniaus universiteto profesorius.
Arvydas Šliogeris gimė ir užaugo mokytojų šeimoje. Tėvai turėjo ūkį, laikė gyvulių.
1962–1967 m. Arvydas Šliogeris studijavo Kauno politechnikos institute Cheminės technologijos fakultete. 1973 m. Vilniaus universiteto Filosofijos katedroje studijavo aspirantūroje. Nuo 1973 m. dėsto filosofiją VU.
Filosofija
Arvydas Šliogeris yra išvertęs Karlo R. Popperio, M. Heideggerio, G. Hegelio, A. Šopenhauerio, F. Nyčės, H. Arendt, A. Kamiu, K. Markso veikalų.
Arvydas Šliogeris yra graikiškojo filosofijos tipo šalininkas.[reikalingas šaltinis] Jam būdinga moderniojo mąstymo, moderniojo gamtamokslio kritika, griežti pasisakymai prieš bet kokio plauko fanatizmą ir šarlatanystę.[reikalingas šaltinis] Pabrėžia tiesioginės patirties svarbą mąstymui ir gyvenimui.[reikalingas šaltinis] Anot mąstytojo, skiriamasis filosofo bruožas tas, jog šis pradeda nuo pačių daiktų, o ne nuo to, kas žmogaus sukurta ar įsivaizduota.[reikalingas šaltinis] Jo mąstymą ženklina pamaldi pagarba gamtiškumui, kaip jį suprato senieji graikai.[reikalingas šaltinis]
Profesoriaus orientyrai – blaivus protas, ironija, skepsis ir humoras – vieninteliai priešnuodžiai prieš žmogaus gyvenimą dažnai lydintį pamišimą, nenuosaikumą ir fizinę ar dvasinę savinaiką.[reikalingas šaltinis]
Šiam filosofui taip pat būdingas hierarchinės visuomenės struktūros vertinimas ir teiginio, jog visi žmonės yra lygūs, kritika.[reikalingas šaltinis] Pavyzdžiui, jis yra pasisakęs prieš referendumo procesą kaip neatitinkantį jo filosofinių pažiūrų, nes jame balso vertė nepriklauso nuo žmogaus socialinės padėties.[1]
Filosofo idealas – Sokratas.[reikalingas šaltinis]
Darbai
Svarbiausi veikalai:
- „Žmogaus pasaulis ir egzistencinis mąstymas“ (1985)
- „Daiktas ir menas“ (1988)
- „Būtis ir pasaulis“ (1990)
- „Sietuvos“ (1992)
- „Post scriptum“ (1992)
- „Konservatoriaus išpažintys“ (1995)
- „Transcendencijos tyla“ (1996)
- „Niekio vardai“ (1997)
- „Alfa ir omega“ (1999)
- „Kas yra filosofija?“ (2001)
- „Niekis ir esmas“ (2005)
- „Filosofijos likimas“ (kartu su A. Mickūnu) (2009)
- „Melancholijos archipelagai. Žodžiai ir vaizdai“ (2009)
- „Bulvės metafizika. Iš filosofo dienoraščių“ (2010)
Apdovanojimai
Nuorodos
- Apie knygą „Niekis ir esmas“
- A. Šliogeris: „Metafizika ir visuotinybė“ (Problemos 2004, 66 t.)
- A. Šliogeris: „Niekio sūnus“ (Problemos 2005, 67 t.)
- A. Šliogeris: „Patyrimo link“ (Problemos 2006, 70 t.)
- A. Šliogeris: „Patyrimo teritorija“ (Problemos 2007, 71 t.)
- A. Šliogeris: Tragiškasis herojus ir lietuviškoji jo atmaina (neolitinė A. Maceinos apologija su paleolitine tragiškojo gesto prologija) (Problemos 2008, 74 t.)
- Biografija
- Upėtakių blyksniai užmirštuose upeliuose Veidas, 2005 m. spalio 6 d., Nr. 40.
- R. Šerpytytė: Nihilizmas Lietuvoje, arba Kas bendra tarp A. Šliogerio ir E. Severino (Problemos 2008, 73 t.)
Šaltiniai
|
|