Arvydas Anušauskas
| Arvydas Anušauskas | |
|---|---|
| |
|
| |
| Gimė | 1963 m. rugsėjo 29 d. Vilniuje |
|
| |
| Veikla | istorikas, politinis veikėjas.
|
| Pareigos | Seimo narys |
| Partija | TS-LKD |
|
| |
| Alma mater | Vilniaus universitetas |
Arvydas Anušauskas (g. 1963 m. rugsėjo 29 d. Vilniuje) – istorikas, publicistas, mokslininkas, politikas, Seimo narys.
Išsilavinimas
1970 m. Arvydas Anušauskas pradėjo lankyti [[Vilniaus Sausio 13-osios vidurinė mokykla|Vilniaus 34-ąją vidurinę mokyklą, kurią baigė 1981 m.
1982 m. baigė Vilniaus 21-ąją technikos mokyklą ir tais pačiais metais įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą.
1983–1985 m. studijas nutraukė privaloma tarnyba armijoje.
1985 grižęs iš tarnybos Arvydas toliau tęsė mokslis ir 1989 m. baigė Vilniaus universitetą įgydamas istoriko diplomą.
1995 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją.
2001 m. suteiktas docento pedagoginis vardas.
Darbinė veikla
Baigęs universitetą A. Anušauskas gavo paskyrimą į Lietuvos istorijos institutą, kuriame 1989–2000 m. dirbo moksliniu bendradarbiu.
1996–1997 m. antraeilėse pareigose jis dirbo dėstytoju Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete.
1996–2006 m. antraeilėse pareigose jis dirbo dėstytoju Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakultete.
1997–2008 m. Arvydas buvo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius.
2002–2007 m. jis dirbo vizituojančiu docentu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.
2002–2008 m. antraeilėse pareigose jis dirbo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentu.
2008 m. Arvydas Anušauskas
2008-11-17 m. Arvydas Anušauskas pagal TS-LKD sąrašą buvo išrinktas LR X Seimo nariu.
2012-11-16 m. Arvydas Anušauskas buvo išrinktas į LR XI Seimą Senamiesčio (Nr. 2) apygardoje.
Mokslinė veikla
Tiria teroro, genocido, slaptųjų tarnybų istoriją. Dvylikos knygų autorius, bendraautoris ir sudarytojas, Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Prancūzijos ir Vokietijos moksliniuose leidiniuose paskelbė apie 90 studijų ir straipsnių. Lietuvos periodinėje spaudoje 1989–2007 m. paskelbė apie 100 straipsnių. 1997–2008 m. žurnalo „Genocidas ir rezistencija“ mokslinis redaktorius.[1].
Televizijos dokumentinių filmų ciklui „XX amžiaus slaptieji archyvai“ 2004–2007 m. su bendraautore sukūrė 14 filmų scenarijų: „100 paskutinių valandų“, „Žvalgybų žaidimai: užmirštas desantas“ (2004 m.), „Pučai ir teroras Lietuvoje“ I–II dalys (2005 m., 2007 m.), „Laivyno paradas (Flottenparade)“ (2005 m.), „Dingę Berlyne“ (2006 m.), „Lietūkio garažas“ I–II dalys (2006 m.), „Milijardai sau ir… Tėvynei“, „Pašto ženklų byla“, „Žemaitis ir Berija“, „Pabėgti iš SSRS“, „Aukso pagrobimas“, „Žvalgybos pulkininkai“ (2007 m.).
Visuomeninė veikla
Partijos Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai narys.
Įvertinimai
- 2007 m. Radijo ir televizijos komisijos konkurse „Pragiedruliai“ apdovanotas už geriausią kultūros laidą.
Kilmė ir šeima
Žmona( nuo 2015-05-23) – Lina Bulanovaitė-Anušauskienė (g. 1991 m. Vilniuje),
Bibliografija
- Lietuvos slaptosios tarnybos (1918–1940), 1993 m.;
- Lietuvių tautos sovietinis naikinimas 1940–1958 m., 1996 m.;
- Lietuvos slaptosios tarnybos (1918–1940), antrasis ir papildytas leidimas, 1998 m.;
- The Anti-Soviet Resistance in the Baltic States, 1999 m.;
- Sovietinis saugumas Lietuvoje 1940–1953 m., 1999 m.;
- Lietuvos suvereniteto atkūrimas 1988–1991, 2000 m.;
- Lietuvos laikinoji vyriausybė. Posėdžių protokolai, 2001 m.;
- Baltijos laisvė – Europos atsakomybė, 2002 m.;
- Freedom of the Baltics. Responsibility of Europe, 2003 m.;
- Lietuva 1940–1990. Okupuotos Lietuvos istorija, 2005 m.;
- Teroras ir nusikaltimai žmoniškumui. Terror and Crimes agaist Humanity, 2006 m.;
- Lietuva 1940–1990 m., antrasis ir papildytas leidimas, 2007 m.;
- KGB Lietuvoje. Slaptosios veiklos bruožai, 2008 m.;
- Lietuvių tautos sovietinis naikinimas 1940–1958 m., antrasis ir papildytas leidimas, 2012 m.