Asmens paskelbimas mirusiu

Asmens paskelbimas mirusiu – teisinė procedūra, kuomet įtvirtinama asmens mirties fakto prezumpcija, nesant akivaizaus mirties fakto įrodymo (mirusiojo kūno). Toks sprendimas paprastai priimamas tuomet, kai žmogus dingęs ilgą laiką ir nėra jokių ženklų, kad jis galėtų būti gyvas, arba žmogaus dingimo aplinkybės leidžia manyti, kad jis žuvo (pvz., lėktuvo katastrofos metu).

Lietuvoje

Bylos dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu Lietuvoje yra teismingos dingusio fizinio asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismui, o jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma ir ją nustatyti neįmanoma, – jo paskutinės žinomos gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Jeigu dėl to paties įvykio dingo du ar daugiau fizinių asmenų, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas gali paskirti vieną teismą, kuriam išimtinai bus teismingos su šiuo įvykiu susijusios bylos.

Paduoti pareiškimą dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu gali kiekvienas suinteresuotas asmuo ar prokuroras.

Pareiškimas dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu gali būti paduotas ne anksčiau kaip likus 6 mėnesiams iki termino, kuriam suėjus dingęs fizinis asmuo gali būti paskelbtas mirusiu, pabaigos. Jeigu galima fizinį asmenį pripažinti mirusiu suėjus šešiems mėnesiams nuo įvykio, kuris duoda pagrindo manyti, kad dingęs fizinis asmuo mirė, pareiškimas dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu gali būti paduotas ne anksčiau kaip likus trims mėnesiams iki termino, kuriam suėjus dingęs fizinis asmuo gali būti paskelbtas mirusiu, pabaigos (LR CPK 449 straipsnis „Pareiškimo padavimas“).