Astana

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Astana
(kirč. Astanà)
kaz. Астана
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->
   New coat of arms of Astana.svg   
Central Downtown Astana 2.jpg

Astana
51°18′N 71°45′E / 51.3°N 71.75°E / 51.3; 71.75 (Astana)Koordinatės:51°18′N 71°45′E / 51.3°N 71.75°E / 51.3; 71.75 (Astana)
Valstybė: Vėliava Kazachija
Įkūrimo data: 1830 m.
Gyventojų: 708 794 (2010 m.)
Plotas: 841 km²
Tankumas (2010): 843 žm./km²
Kirčiavimas: Astanà
Tinklalapis: [1]
GeoName kodas 1526273
Commons-logo.svg Vikiteka: AstanaVikiteka

Turinys

AstanaKazachstano sostinė, įsikūrusi šalies šiaurėje, Išimo upės dešiniajame krante.

Istorija

Miestas įkurtas 1824 m. kaip tvirtovė Akmolinskas. 1832 m. gavo miesto teises. Tapo kazachų stepių prekybiniu centru ir karavanų, einančių iš Taškento ir Bucharos į europinę Rusijos imperijos dalį, susirinkimų vieta. Nuo 1868 m. apskrities centras. 1918 m. sausio mėn. įsigalėjo tarybų valdžia. 1918 m. birželio – 1919 m. lapkričio mėn. valdė baltagvardiečiai. Nuo 1920 m. priklauso Kazachijai. 1929 m. geležinkeliu sujungta su Petropavlovsku, 1931 m. su Karaganda. 1935-1958 m. apie 10 km nuo miesto veikė Akmolinsko lageris, kurį pastatė represuotų Raudonosios armijos kariškių žmonos.

Nuo 1954 m. Akmolinskas – pagrindinis plėšinių įsavinimo centras. 1960 m. miestas pervadintas Celinogradu („plėšinių miestas“ – sąsaja su N. Chruščiovo politine programa auginti grūdines kultūras Šiaurės Kazachijos stepėse). Nuo 1965 m. – srities centras. Kazachijai tapus nepriklausoma, miestui sugrąžintas senasis pavadinimas, vėliau sugrąžinta kazachiška forma Akmola (pažodžiui: „Balti Kapai“). 1997 m. į šį miestą perkelta šalies sostinė, dėl to 1998 m. miestui suteiktas dabartinis pavadinimas – Astana, reiškiantis „sostinė“.

Ekonomika

Svarbus geležinkelio mazgas, yra tarptautinis oro uostas. Nuo 1997 m. veikia laisvoji ekonominė zona, išvystyta žemės ūkio mašinų, siurblių gamyba, juodoji metalurgija, statybinių medžiagų (keramzitbetonio dirbinių, termoizoliacinių plokščių, keramikos), baldų, stiklo, lengvoji, maisto, poligrafijos pramonė.

Kultūra, švietimas

Astanoje veikia Eurazijos, agrarinis universitetai, medicinos, muzikos akademijos, 5 privačios aukštosios mokyklos. Yra Kazachų muzikinis dramos, operos ir baleto, rusų dramos teatrai, filharmonija, S. Seifulino literatūrinis, istorijos ir kraštotyros, šiuolaikinio meno, nacionalinis muziejai.

Architektūra

Iki XX a. vidurio miestas buvo stačiakampio plano, vyravo mediniai ir moliniai pastatai. Nuo 1954 m. pradėta statyti daugiabučius gyvenamuosius namus. 1998 m. parengtas Astanos bendrasis planas (japonų architektas K. Kurokava). Statomi daugiabučiai gyvenamieji namai, valstybės valdymo, mokslo, mokymo ir kultūros įstaigos, bankai, biurai, viešbučiai, sporto ir poilsio kompleksai.[1] Astanoje dirbtinės stepės apsuptas stovi 62 m aukščio pastatas – Taikos ir sutarimo rūmai (arba Taikos piramidė), N. Nazarbajevo inicijuotas religijų dialogo centras (architektas – Normanas Fosteris).

Lietuviai

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Lietuvių tremties vieta:
Astana
Tremčių laikotarpis 1947–1950 m.
Tremtinių skaičius ~40
Žymūs tremtiniai  ?
19471950 m. Akmolinsko moterų koncentracijos stovykloje kalėjo apie 40 lietuvių moterų, jos dirbo siuvinėjimo fabrike, žemės ūkio darbus.[2]

Sportas

Futbolas

Šaltiniai

  1. Mindaugas Pažemys. Astana. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. - 93 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  2. Aldona Juodvalkytė. Astana. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. - 93 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
Kazachijos sritys Flag of Kazakhstan.svg
Akmolos sritis | Aktobės sritis | Almatos sritis | Almata | Astana | Atyrau sritis | Žambylo sritis | Karagandos sritis | Kustanajaus sritis | Kyzylordos sritis | Mangyštau sritis | Pavlodaro sritis | Pietų Kazachstano sritis | Rytų Kazachstano sritis | Vakarų Kazachstano sritis | Šiaurės Kazachstano sritis


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: