Asteikių senosios kapinės
Asteikių senosios kapinės | ||
Kiti pavadinimai | ||
Lokalizacija | ||
Respublika: | Lietuva | |
Apskritis: | Klaipėdos apskritis | |
Savivaldybė: | Kretingos rajono savivaldybė | |
Seniūnija: | Kūlupėnų seniūnija | |
Gyvenvietė: | Asteikiai | |
Kapinių ypatumai | ||
Plotas, ha | 0.13 | |
Naudojimas | XVI–XIX a. | |
Žiūrėti didesniame žemėlapyje |
Asteikių senosios kapinės, vadinamos Markapiais, yra rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Asteikiuose (Kūlupėnų seniūnija), 0,37 km į rytus nuo kelio Kartena–Kūlupėnai, Kūlupėnų gyvenvietės pietrytiniame pakraštyje, Klevų gatvės kairėje pusėje, Vargučio upelio dešiniajame krante.
Vieta
Įrengtos 0,6 m aukščio kalvelėje. Ovalo plano, pailgos rytų – vakarų kryptimi, 47 m ilgio ir 30 m pločio, apjuostos 0,5–1 m aukščio pylimo, sukrauto iš vidutinio dydžio akmenų. Pietų pusėje aptvare paliktas tarpas varteliams.
Kapinės neveikiančios. Laidojimo žymių nėra. Paviršius nelygus, banguotas, žemėja į kraštus. Viduryje stovi koplytėlė, o vakarinis pakraštys apaugęs želdiniais.
Teritorijos plotas – 0,13 ha, perimetras – 152 m.
Istorija
Kapinės veikė XVI–XIX a. Vadinamos Markapiais, Kapeliais, Senkapiais. Pasakojama, kad jose laidoti nuo maro mirę Asteikių gyventojai. Kapinėse stovėjo keli aukšti ąžuoliniai kryžiai ir koplytėlė su šventųjų skulptūrėlėmis. Kapines apleidus, XIX a. jos aptvertos akmenų tvora.
Koplytėlė 1947 m. atnaujinta. 1971 m. ji, Marijos Sopulingosios, 2 angelų ir 2 apaštalų skulptūros paskelbtos vietinės reikšmės dailės paminklu (unikalus kodas – 9542; senas kultūros paminklų sąrašo Nr. DV1544).[1] Jai sunykus, pastatyta nauja koplytėlė. Kapinėse prie koplytėlės per gegužines pamaldas kaimo gyventojai renkasi paminėti mirusiųjų.
Šaltiniai
- Kretingos rajono gamtos ir kultūros paminklų ir saugotinų objektų katalogas. - Vilnius: Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1976
- Kretingos rajono kapinių apskaitos duomenys (1982 m. lauko darbai). - Kaunas: Visasąjunginio žemės ūkio ministerijos žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų instituto Vakarų filialas, 1983. - L. 114, 121
|