Astryna

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pavadinimas::Astryna{{#set:Vardininkas=Astryna}}
(kirč. Astrynà)
250px|

Atsimainymo cerkvė


Astryna
53°43′48″N 24°31′45″E / 53.73°N 24.52917°E / 53.73; 24.52917 (Astryna)Koordinatės: 53°43′48″N 24°31′45″E / 53.73°N 24.52917°E / 53.73; 24.52917 (Astryna){{#set:Koordinatės=53.73, 24.52917}}
Laiko juosta: (Laiko juosta::UTC+2)
------ vasaros: (Vasaros laikas::UTC+3)
Valstybė: Vėliava Miesto valstybė::Baltarusija{{#set:Yra=Miestas|ADMV tipas=Miestas}}{{#set:Yra=Baltarusijos miestas}}
Sritis: Vėliava Miesto sritis::Gardino sritis
Rajonas: Miesto rajonas::Ščiutino rajonas
Gyventojų: {{#set:Gyventojų skaičius=2009 m.; 2200}}2 200 (2009 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: AstrynaVikiteka
Kirčiavimas: Astrynà
{{#set:Page has default form=Miestas}}

Astryna (brus. Астрына, rus. Острына) – miesto tipo gyvenvietė prie Astrynos upės, 47 km į rytus nuo Gardino, Ščiutino rajonas, Gardino sritis, Baltarusija. 2400 gyventojų (2001 m.).

Turinys

Istorija

Astrynos apylinkės pastatas

Astryna buvo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Vilniaus vaivadijos Lydos apskrities (pavieto) seniūnijos centras. 1508 m. seniūnu buvo Lietuvos paiždininkis Teodoras Chreptavičius. 1641 m. Abiejų Tautų Respublikos valdovas Vladislovas Vaza Astrynai suteikė Magdeburgo teises ir herbą. 1666 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kancleris Kristupas Zigmantas Pacas pastatydino pirmąją medinę katalikų bažnyčią; ji atstatyta XVIII a. pabaigoje, 1933 m. pastatyta nauja. Veikė ir unitų bažnyčia. 1771 m. vietovė priklausė Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės instigatoriui A. Zenkavičiui. Nuo 1793 m. Astryna – valsčiaus centras. 17951915 m. priklausė Rusijos imperijos Vilniaus gubernijai, Lydos apskričiai. Tuo metu pastatyta stačiatikių mūrinė Atsimainymo cerkvė ir medinė koplyčia. 19211939 m. valdė Lenkija. 1939 m. Astryna užimta TSRS ir priskirta Baltarusijos TSR. 19541960 m. Vosyliškių rajono centras.

Lietuviai

Prieš prasidedant lietuvių slavėjimui Astrynos apylinkės buvo etnolingvistinė lietuvių ir baltarusių riba.[1] Lietuviai gyveno valsčiaus šiaurės ir šiaurės rytų dalyje (ten vyrauja katalikai). Apie Astrynos lietuvius užsimenama XX a. pradžios lietuvių spaudoje.[2]

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1859 m. ir 2009 m.
1859 m. 1866 m. 1882 m. 1897 m.sur. 1921 m. 2002 m. 2009 m.
970
170 namų
1 196
179 namai
1 984 2 410 1 574 2 400 2 200

1866 m. surašymo metu gyveno 481 stačiatikis, 669 žydai, 12 katalikų ir 34 musulmonai Krymo totoriai.

Žymūs žmonės

Šaltiniai

  1. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas // Sudarytojai: Eugenijus Manelis ir Antanas Račis. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2011. 95 psl.
  2. Petras Gaučas. Astryna. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. - 101 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: