Atsinaujinantieji energijos ištekliai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
2008 pasaulinė atsinaujinančių energijos šaltinių statistika
Aplinkos technologijos
Aplinkotyra


Atsinaujinantys energijos šaltiniai arba Atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI) yra energijos ištekliai gamtoje, kurių atsiradimą ir atsinaujinimą nulemia gamtos vyksmai: saulės energija, vėjo energija, geoterminė energija, hidroenergija, biomasės energija. Beveik visų atsinaujinančių išteklių pradinis šaltinis yra Saulės energija.

Pagal instaliuotą galią, didžiausi atsinaujinančios energetikos naudotojai yra JAV, Kinija, Vokietija. Spartus augimas pastebimas Pietų Korėjoje, Australijoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse.

Turinys

AEI panaudojimas pasaulyje

Pirmaujančios valstybės pagal instaliuotą AEI galią (2009 m.)[1]:

Valstybė Instaliuota galia, GW
JAV 53,4
Kinija 52,5
Vokietija 36,2
Ispanija 22,4
Indija 16,5
Japonija 12,9
Likusios ES šalys 12,3
Italija 9,8
Prancūzija 9,4
Brazilija 9,1

Pirmaujančios valstybės pagal instaliuotos AEI galios augimą per paskutinius 5 metus (2004-2009 m.)[2]:

Valstybė Augimas, %
Pietų Korėja 249
Kinija 79
Australija 40
Prancūzija 31
Indija 31
Didžioji Britanija 30
Turkija 30
JAV 24
Kanada 18
Likusios ES šalys 17

AEI panaudojimas Lietuvoje

Preliminariais duomenimis, 2010 m. 18% visos Lietuvoje sunaudotos energijos buvo gauta iš AEI.[3]

~ Esamas ir planuojamas AEI suvartojimas, ekonominis AEI vartojimo potencialas

Atsinaujinantys energijos ištekliai Suvartojimas
2003 m. TWh
Planuojamas suvartojimas
2010 m. TWh
Planuojamas suvartojimas
2020 m. TWh
Potencialas,
TWh/metus 2020 m.
Mediena 7,81 9,50 9,80 9,80
Šiaudai 0,05 0,50 1,50 3,59
Komunalinės atliekos 0,00 0,46 0,80
Sąvartynų dujos, biodujos 0,02 0,14 0,28 0,40
Biokuras iš viso 7,88 10,14 12,04 14,59
Geoterminė energija 0,017 0,11 0,11 0,80
Mažos hidroelektrinės 0,32 0,46 0,58 0,50
Didelės hidroelektrinės 1,00 1,00 1,00 1,00
Saulės energija 0,00 0,00 0,00 1,30
Vėjo energija 0,00 0,29 0,85 0,85
Biodegalai 0,00 0,72 0,72 2,25
Iš viso: 8,22 11,72 14,3 21,29

AEI potencialas

Šiaudai. Šiaudų pagaminama apie 2,5 mln. tonų/metus, pagal optimalų scenarijų numatoma 2020 m. šiaudų pagaminti 2,9 mln. tonų/metus. Sumažėjus šiaudų suvartojimui fermose, sumažinus nuostolius ir kita, techninis potencialas sudarė apie 250 000 tonų (0,99 TWh) 2003 m. ir 1,7 mln. tonų/metus (7,05 TWh) 2020 m. optimalaus scenarijaus atveju. 2020 m. ekonominis potencialas sieks 3,59 TWh. Tai yra šiaudų perteklius labai blogų oro sąlygų metais: tikimasi, kad tokios sąlygos pasitaikys kartą kas dešimt metų. Planuojama padidinti šiaudų suvartojimą energijos gamybai iki 0,5 TWh 2010 m. ir iki 1,5 TWh 2020 m.

Mediena. Metinės kirtimų apimtys 2003 m. buvo 6,46 mln. ktm, santykinės kirtimų apimtys sudarė 3,28 m³/ha. Įmanoma padidinti santykines kirtimų apimtis iki 3,6 m³/ha ir taip padidinti kirtimų apimtis iki 7,4 mln. m³ 2020 metais. Iš viso techninis potencialas 2020 m. bus 9,8 TWh. Planuojama padidinti medienos suvartojimą energijos gamybai iki 9,5 TWh 2010 metais ir iki 9,8 TWh (pasiekti potencialą) 2020 m.

Biodegalai. Lietuvoje kuro suvartojimas transportui siekia 1000 kilotonų (kt). 180-240 tūkst. ha ariamos žemės galėtų būti skirta rapsų, naudojamų biodyzelino gamybai, auginimui. Tai reiškia, jog biodyzelino gamybos potencialas yra lygus maždaug 117 – 156 kt rapsų metilo esterio. Jei 20 000 t etanolio būtų panaudota biokuro gamybai, būtų pagaminta apie 285 kt etanolio-benzino mišinio. Šis kiekis atitinka maždaug 80 % šiandieną suvartojamo benzino kiekio. Planuojama, jog biodegalų vartojimas pasieks 0,72 TWh 2010 m., kas sudaro tiktai trečdalį ekonominio potencialo.

Saulės energija. Vidutinėje perspektyvoje, ekonominis saulės energijos potencialas apima karšto vandens gamybą (0,5 TWh), žemės ūkio produktų džiovinimą, panaudojant saulės energiją (0,8 TWh) ir pasyvų patalpų šildymą (1,25 TWh). Ilgalaikėje perspektyvoje, šildymas saulės energija gali būti naudojamas centriniam šildymui vasaros mėnesiais, fotovoltų sistemos gali įgyti svarbią reikšmę elektros energijos gamyboje. Planuojama, jog saulės energijos panaudojimas pasieks 0,0004 TWh 2010 m. ir 0,0012 TWh 2020 m.: šie skaičiai yra pakankamai tolimi nuo nustatyto ekonominio potencialo.

Vėjo energija. Nustatytas 0,85 TWh per metus vėjo energijos potencialas pagrįstas prielaida, jog žemyninėje dalyje esančių vėjo jėgainių gali būti papildomai sukonstruota iki 500 MW. Tai riba, kuri negali būti peržengta be papildomų išlaidų elektros energijos tinklo rekonstrukcijai. Nustatyta, jog potencialas bus išnaudotas iki 2020 m. Po 2020 m. pagrįstai dalis vėjo jėgainių gali būti įrengta jūroje, kur geriausios vėjo sąlygos.

Nuorodos

Šaltiniai


Vikiteka



Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: