Audronė Bitinaitė-Sidaugienė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Audronė Sidaugienė

(Bitinaitė)

Audronė Bitinaitė-Sidaugienė rusų k. etikos mokytoja.jpg

Gimė 1967 m. gruodžio 18 d. (51 m.)
Pakruojo raj. Petrašiūnuose

Tėvas Bronislovas Bitinas
Motina Meilė Jurgaitytė-Bitinienė

Veikla
Linkuvos vidurinėje mokykloje rusų kalbos ir literatūros bei etikos mokytoja, pavaduotoja,
Čikagos lituanistinėje mokykloje dir. pavaduotoja

Išsilavinimas 1986 m. Linkuvos gimnazijos LXII laida
Alma mater 1991 m. Vilniaus pedagoginis institutas

Audronė Bitinaitė — Sidaugienė (g. 1967 d. gruodžio 18 d. Pakruojo raj. Petrašiūnuose) — Linkuvos vidurinėje mokykloje rusų kalbos ir literatūros bei etikos mokytoja, pavaduotoja, Čikagos lituanistinėje mokykloje dir. pavaduotoja.


Gyvenimo kelias

Audronės tėtis
Meilutė ir Bronislovas Bitinai
Audronė, Meilutė ir Bronislovas Bitinai
Meilutė su vaikais
Meilutė su vaikais
Audronė su vyru Raimondu
Paskutinis rugsėjis Linkuvos vidurinėje mokykloje
Su auklėtiniais Linkuvoje

Gimusi 1967 d. gruodžio 18 d. Pakruojo raj. Petrašiūnuose. Baigusi Rimšonių pradinę mokyklą ir 1986 m. baigė Linkuvos gimnazijos LXII laidą. Toliau mokėsi Vilniaus pedagoginiame institute ir įgijo Rusų kalbos ir literatūros mokytojos specialybę (1986-1991).

Grižus į Linkuva ir dirbo direktoriaus pavaduotoja (1991-1993), rusu kalbos ir etikos mokytoja (1991-1996).

1996 m. Audronė emigravo JAV ir nuo to laiko gyvena Čikagoje. Nuo 2000 m. dirba Transunion, finansų srityje. Taip pat nuo 2003 dirba Čikagos lituanistinėje mokykloje, pradžioje dirbo 6 klasės mokytoja, dabar direktorės pavaduotoja. Ištekėjusi, augina 2 dukras.


Žalia kortelė nulėmė gyvenimo kelią

Cquote2.png

Jau daugiau nei 20 metų petrašiūniete save tebevadinanti Audronė Sidaugienė gyvena Jungtinėse Amerikos valstijose, Čikagos priemestyje, Oak Forest miestelyje. Kaip šiandien ji prisimena 1996 metus, kuomet netikėtai sužinojo apie laimėtą Žalią kortelę, kuri suteikė galimybę Amerikoje gyventi ir dirbti legaliai. Audronė su vyru ir pustrečių metukų dukrele susikrovė 6 lagaminus ir išvyko už Atlanto. Šiemet moteris švęs auksinį jubiliejų, ji sako, kad tai – apmąstymų ir įsivertinimo laikas: „Ką pavyko nuveikti gyvenimo pusiaukelėje“.

A. Sidaugienė dalinasi vaikystės prisiminimais: „Abu tėvai dirbo Petrašiūnų dolomitinės skaldos gamykloje, tėveliai – Bronislovas ir Meilutė Bitinai su šia gamykla susiejo gražiausius gyvenimo metus, o kaip smagiai augau Petrašiūnų daugiabučių kieme…“ Pradinę mokyklą A. Sidaugienė lankė Rimšoniuose, o vėliau mokėsi Linkuvoje. Po to sekė studijos Vilniaus pedagoginiame institute – pasirinkta mokytojos profesija nulėmė, kad grįžo dirbti į Linkuvos mokyklą. „Šią mokyklą vadinu savo mokykla, tiek nuostabių prisiminimų, patirties, išdaigų. Iki šiol prisimenu puikius mokytojus ir kolegas“,- pasakoja ir priduria, kad pernai lankėsi Lietuvoje su klasės draugais buvo susitikę po 30 metų!

Kai nusišypsojo laimė ir jau ištekėjusi A. Sidaugienė laimėjo žalią kortelę, Lietuvoje buvo dar pakankamai gūdūs 1996-ieji. Moteris sako, kad tuomet jaunai šeimai gyvenimas nebuvo lengvas, po apmąstymų jie nusprendė pabandyti gyvenimą kitame žemyne.

Nuo pat atvykimo gyvena netoli Čikagos, Oak Forest miestelyje, kuriame yra apie 28000 gyventojų: „Išvertus miestelio pavadinimą – Ąžuolų miškas, gyvename čia apsupti šimtamečių ąžuolų…“ Įsikūrus ir apsipratus už Atlanto, A. Sidaugienė sužinojo, kad Čikagoje veikia ne viena šeštadieninė lietuvių mokykla, į vieną nusprendė užregistruoti savo dukrą, tai buvo Čikagos lituanistinė mokykla. 2003-aisiais pati prisijungė prie mokytojų kolektyvo – mokino vaikus lietuvių kalbos, istorijos, geografijos. „Tuomet mokykloje mokėsi virš 400 vaikų, jie mokomi ne tik gimtosios kalbos, bet ir tradicijų – tautinių šokių, dainų, tautodailės“,- pasakoja moteris. Lituanistinėje mokykloje dirba virš 50-ies mokytojų, kurie tai daro iš pašaukimo ir meilės savo gimtam kraštui ir kultūrai. „Mokyklos bendruomenė – tarsi maža Lietuva šioje Atlanto pusėjė“,- apie mokyklą pasakoja A. Sidaugienė. Pasak jos, kiekvienas šeštadienis mokykloje – ypatingas, čia nuolat lankosi svečiai: nuo prezidentų, ministrų, konsulų iki aktorių, muzikantų, dailininkų… Mokykla turi daug tradicijų – rašymo ir skaitymo konkursus, Lietuviško žodžio šventę, taip pat paminimos visos Lietuvos valstybinės šventės. Nuo 2012-ųjų iki pernai metų A. Sidaugienė Čikagos Lituanistinėje mokykloje dirbo pavaduotoja. Praėjusiais metais mokyklą baigė jos jaunesnioji dukra, moteris nusprendė, kad po tiek metų laikas ir jai išeiti, ir vietą užleisti kitam specialistui: „Noriu šeštadienius skirti sau ir šeimai, tačiau ta mokykla – antra mano šeima, tad seku renginius ir šventes, ne taip aktyviai kaip seniau, tačiau dalyvauju mokyklos gyvenime“.

Šeima Sidaugos.jpg

Moteris pasakoja, kad tik atvykus nebuvo lengva - kita aplinka, nepažįstami žmonės, gatvės ir pastatai, tačiau Audronės šeima džiaugiasi, kad per tiek metų pavyko ne tik padaryti geras karjeras, bet ir atrasti bendraminčius – puikius draugus.

Tie draugai - 12 šeimų 2005-aisiais įkūrė klubą „Alatėja“. „Klubas užsiima labdara, švietėjiška veikla, rengiame šventes, vasarą organizuojame šeimų stovyklą Mičigano valstijoje“,- apie klubą pasakoja A. Sidaugienė. Visi klubo nariai kasdien eina į „amerikietiškus“ darbus – kaip ir Lietuvoje, dirba įmonėse, įstaigose, įvairiose kompanijose, o savaitgaliais susiburia, kad galėtų veikti: „Stengiamės surinkti kuo daugiau lėšų, kad galėtume padėti ne tik čia, bet ir Lietuvoje gyvenantiems“. Į klubo veiklą įsijungusi ir viena pakruojietė – Jurita Tamošiūnienė, moterys iš Pasvalio, Biržų, Kupiškio, Klaipėdos, Palangos… Klubui padeda ir keli šimtai lietuvių, gyvenančių Čikagoje. „Alatėjos“ pagalba ne kartą pasiekė Linkuvos specialiąją mokyklą ir gimnaziją, Šiaulių vaikų namus, Ginkūnų vaikų dienos centrą ir kitas įstaigas. Pavienės lietuvių šeimos taip pat remiamos klubo. „Kiekvienais metais organizuojame tradicinį labdaros vakarą Balzeko kultūros muziejuje, neseniai atšventėme 11-ą gimtadienį, puikiai prisimename, kai 8-ąją klubo šventę savo programa nušvietė pakruojietės Sandra Vaitiekūnienė ir Svajonė Geleželienė.“,- pasakoja A. Sidaugienė.

„Gyvenimas JAV – pašėlęs lėkimas“,- sako, kad atstumus skaičiuoja ne myliomis, bet valandomis, pavyzdžiui, į darbą sugaišta valandą į vieną pusę. „Gyvenimas čia visiems laikams pakeitė požiūrį į tėvynę ir patriotizmą, didžiuojamės, kad esam lietuviais ir atstovaujam savo kraštui“,- sako A. Sidaugienė. Ji dėkoja likimui, kad viskas taip susidėliojo – darbas didelėje JAV kompanijoje leidžia įgauti neįkainojamos patirties dirbant su įvairių rasių, tautybių ir religijų žmonėmis, o gauta patirtis lituanistinėje mokykloje ir klubo veikla leidžia suprasti, kokia svarbi yra žmogaus prigimtis, jo šaknys. „Džiaugiuosi užaugintomis dukterimis – viena jau gyvena savarankiškai, kitai dar liko metai vidurinėje mokykloje. Su vyru esame sveiki, turime darbus ir finansinį pamatą, aplink mus - nuostabūs žmonės, savaitgaliais keliaujame ir pažįstame pasaulį“,- apibendrina A. Sidaugienė. Didžiausias jos noras – metų pabaigoje bent mažą dalį artimųjų išvysti jos namuose, ąžuolų paūksnyje: „Tai būtų stebuklas, nors žinau, kad mano mintyse ir širdyje jie yra nuolat...“


Simona Lipskytė, „Auksinė varpa“ 2017 m. balandžio 1 d.

Cquote1.png


„Alatėjos” patirtis: geri darbai yra užkrečiami


Nuorodos, šaltiniai

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: