Audrys Antanaitis
Audrys Antanaitis | |
---|---|
Audrys Antanaitis | |
| |
Gimė | 1959 m. balandžio 10 d. Palangoje |
| |
Veikla | valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas, žurnalistas, visuomenininkas
|
Sritis | žiniasklaida, radijas, televizija
|
Pareigos | |
| |
Išsilavinimas | |
| |
Žinomas už | ... |
Audrys Antanaitis (g. 1959 m. balandžio 10 d. Palangoje) – valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas nuo 2017 m., filologas, literatūrologas, žurnalistas, esperantininkas, radijo laidų vedėjas, visuomenininkas.
Mokslo ir studijų metai
1966 m. Audrys pradėjo lankyti Klaipėdos 9-ąją vidurinę mokyklą, kurią 1977 m. baigė.
1977 įstojo į Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą studijuoti lietuvių kalbos ir literatūros, kurį 1982 m. baigė.
1985 m. įstojo į Lietuvių kalbos ir literatūros instituto aspirantūrą.
2004 m. baigė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetą, žurnalistikos specialybę. Žurnalistikos magistras.
Darbinė veikla
1982 m. baigęs VU Audrys Antanaitis buvo paskirtas į Poškonių lietuvišką mokyklą direktorium, nes tuo metu ten tiesiog nebuvo lietuvių, kurie būtų galėję tą darbą dirbti. Po metų jis buvo paskirtas dirbti Vilniaus 4-os mokyklos internato auklėtoju. Ten dirbo dvejus metus, kol baigėsi pareiga atidirbti pagal paskyrimą.
Kadangi Lituanistika tuo metu buvo viena iš nedaugelio galimybių būti aktyviu lietuviu ir kažką naudingo daryti Lietuvai, todėl dar dirbdamas mokykloje, Audrys parašė pareiškimą įstoti į Lietuvių kalbos ir literatūros instituto aspirantūrą. Baigęs darbą mokykloje, kurį laiką jis dirbo Kraštotyros draugijoje, o 1985 m. pabaigoje buvo priimtas į aspirantūrą.
Disertacijos tema buvo "Lietuvos lotyniškoji poema (XVI-XVII amžiai)". Vadovas buvo dr. Leonas Gineitis.
1988 m. disertacijos tekstas buvo parašytas ir disertacija buvo apsvarstyta skyriuje. Tačiau prasidėjo Atgimimas, kuris ir visą Audrių įsuko į laisvės veiklą. Dveji metai praėjo Sąjūdyje.
1990 m. pirmasis Lietuvos kultūros ir švietimo ministras Darius Kuolys pakvietė A. Antanaitį į ministeriją vadovauti Ryšių su užsienio lietuviais skyriui. Atrodė yra pareiga sutikti. Dirbo tą darbą jis iki 1997 m.
Kai darbas ministerijoje baigėsi, disertaciją baigti buvo jau per vėlu, nes ta tema pasirodė daug darbų, vertimų. Todėl Audrio tekstas atrodė buvo pasenęs, o grįžti prie mokslo nebebuvo noro.
Todėl tolesnis kelias buvo į žurnalistiką.
1997-2000 m. dirbo Seimo narių Vytauto Bogušio ir Algirdo Saudargo padėjėjais.
2000 m. kovo 7 d. Audrys Antanaitis tapo naujai įsteigto „Žinių radijas“ kūrėju. Čia jis iki 2012 m. vedė autorines laidas – “Raktas”, “Avilys”, “Salos”, “Išeivijos spaudos apžvalga”, “Laisvės kryžkelės”, “Pozicija”,“Vektorius”, “Sėkmės olimpas”, “Tribūna” ir kt.
2004-2009 m. buvo televizijos “5 kanalas” laidų vedėjas. Vedė pokalbių laidas “Pulsas”, “Europulsas”, “Dviguba tiesa”.
2007-2008 m. buvo Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto dėstytojas - skaitė kursą "Radijo žurnalistika".
2012-2015 m. dirbo “Laisvosios bangos” radijuje, kur vedė laidas “Ryto svečias”, “Raktas”.
Nuo 2015 m. pradėjo dirbti portalo alkas.lt redaktoriumi ir "Alko radijo" vadovu.
Visuomeninė veikla
1988 m. buvo vienas pirmosios sąjūdinės Lietuvos jaunimo organizacijos - lietuvių jaunimo bendrijos "Lituanica" kūrėjų. 1989 m. buvo išrinktas jos pirmininku. Dviejų metų laikotarpiu organizavo penkias ekspedicijas į Rusijos lietuvių bendruomenes Altajuje, Tomske, Novosibirske, Krasnojarske, Omske, statė kryžius lietuviškuose kaimuose Saratovo srityje – Čiornaja Padinoje, Litovkoje, Talovkoje.
1988-1989 m. buvo "Lietavos" laikraščio redaktorius.
Trumpam Audrys buvo įstojęs į Lietuvos krikščionių demokratų partiją ir buvo jos Vilniaus skyriaus valdybos nariu.
Nuo 2007 m. yra Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko pavaduotojas.
Nuo 2007 m. yra Pasaulio esperantininkų žurnalistų asociacijos prezidentas.
Nuo 2008 m. yra Lietuvos žurnalistų kūrėjų asociacijos narys.
Įvertinimai
- 2003 m. Žurnalistų sąjungos konkurso “Ką pasakytų Temidė“ laureatas.
- 2003 m. Apdovanotas Lietuvos pramoninkų konfederacijos premija
- 2004 m. LR Prezidento apdovanotas ordino “Už nuopelnus Lietuvai” medaliu.
- 2004 m. Tautinių mažumų ir išeivijos departamento apdovanotas garbės žymeniu “Už nuopelnus lietuvių išeivijai”
- 2006 m. Lietuvos teisininkų draugijos, Amerikos lietuvių advokatų asociacijos ir JAV Elono universiteto nominuotas Lietuvos metų Teisingumo čempionu
- 2008 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos ir LR Specialiųjų tyrimų tarnybos konkurso “Žiniasklaida prieš korupciją” laureatas
- 2008 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos ir Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos (LATGA-A) konkurso “Autorių teisės Lietuvoje: apsauga ir problemos” laureatas
- 2008 m. Kaukazo žurnalistų organizacijos (už tvarią ateitį) padėkos raštas už Kaukazo žurnalistų mokymus
- 2009 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos, Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos ir Lietuvos kalinių globos draugijos konkurso “Bausti negalima pasigailėti” laureatas
- 2009 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos ir projekto “Bibliotekos pažangai” konkurso “Šiuolaikinė biblioteka – pažangiai visuomenei” laureatas
- 2010 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos ir Kazachstano Respublikos ambasados Lietuvoje konkurso “Kazachstanas įdomiausiu kampu” I vietos laimėtojas
- 2010 m. Graikų bendruomenės Lietuvoje “Pontos” padėka už tarptautinės konferencijos “Šiaurės Atėnai: kultūrų dialogas tarp Rytų ir Vakarų” organizavimą ir pranešimo parengimą
- 2011 m. Apdovanotas Lenkijos Respublikos Kultūros ir nacionalinio paveldo ministro Bogdano Zdrojewskio padėkos raštu už aktyvią veiklą skleidžiant ir saugant Fryderyko Chopino palikimą 200-aisiais Kompozitoriaus gimimo metais
- 2011 m. Apdovanotas Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos medaliu “Žalgirio mūšiui – 600 m.” už veiklą, įprasminant Lietuvos istoriją ir skatinant jai pagarbą
- 2016 m. Apdovanotas Gabrielės Petkevičaitės Bitės atminimo medaliu „Tarnauti Lietuvai“
- 2017 m. Apdovanotas medaliu „Už nuopelnus žurnalistikai“.
Kilmė
Tėvai – Leonardas Antanaitis, TVardas (1929 m. spalio 9 d. Kaune - 1960 m. sausio 9 d. Vilniuje), muzikas, tarnaudamas sovietinėje kariuomenėje buvo apšvitintas radioaktyviais spinduliais ir jaunas mirė. – Živilė Antanaitienė, TVardas (Mačytė, g. 1926 m. gegužės 16 d. Viekšniuose, Mažeikių r. - 2016 m. rugsėjo 14 d. Vilniuje), medikė.
Brolis - Gintaras Antanaitis (g. 1950 m. birželio 6 d. Kaune), karininkas.
Sesuo - Živilė Antanaitytė (Dolmazon, g. 1953 m. liepos 27 d. Palangoje), istorikė.
Šaltiniai
- Audrys Antanaitis. Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
Parengta pagal iki 2016 m. įvairiuose šaltiniuose pateiktą medžiagą. Duomenys sutikslinti bendradarbiaujant su Audriu Antanaičiu. |