Augustavo apskritis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Augustavo apskritis
lenk. powiat Augustowski
Augustavo apskrities herbas
(Detaliau)
POL powiat augustowski map.svg
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2
Valstybė: Vėliava Lenkija
Vaivadija: Vėliava Palenkės vaivadija
Centras: Augustavas
Vadovas: Franciszek Wiśniewski
Gyventojų: 58 871 (?)
Plotas: 1658 km²
Tankumas ({{{gyventojumetai}}}): 36 žm./km²
Tinklalapis: www.augustowski.home.pl/
Commons-logo.svg Vikiteka: Augustavo apskritisVikiteka

Augustavo apskritis, (lenk. powiat Augustowski) yra Palenkės vaivadijoje, Lenkijoje. Apskritį sudaro 6 valsčiai: Augustavo, Barglavo, Liepinės, Naujinės, Plaskų ir Štabino. Apskritis ribojasi su Grajevo, Monkų, Sokulkos, Seinų, Suvalkų apskritimis ir Gudija.[1] Apskrityje yra katalikų Augustavo Dievo Motinos Lenkijos karalienės dekanatas, Liepinės dekanatas ir Augustavo Šv. Apaštalo Bartalomiejaus dekanatas.

Turinys

Istorija

Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šioje teritorijoje gyveno lietuviams artima baltų tauta - jotvingiai. Apie XV a. šias vietoves pradėjo kolonizuoti mozūrai ir lenkai. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. didelė dalis dabartinės apskrities žemių priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai. Nuo XVI a. iki geležinkelių nutiesimo per apskritį ėjo Stepono Batoro vandens kelias ir Apleistasis kelias. Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. Nuo 1807 m. iki 1815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės Lomžos departamentui. Nuo 1815 m. iki 1837 m. priklausė Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Augustavo vaivadijai, 1837-1866 m. Augustavo gubernijai, 1867-1914 m. Suvalkų gubernijai. Per 1831 m. sukilimą apskrities teritorijoje veikė I Augustavo kavalerijos pulkas. Per 1863 m. sukilimą apskrities teritorijoje veikė III Augustavo sukilėlių korpusas. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai. 1913 m. apskrityje buvo 12 valsčių: Bala Velkos valsčius, Barglavo valsčius, Dauspudos valsčius, Dembovo valsčius, Galinkos valsčius, Kalino valsčius, Kuriankos valsčius, Labnos valsčius, Petropavlovsko valsčius, Štabino valsčius, Ščebros-Olšankos valsčius ir Valavičovcės valsčius.[2]

Suvalkų gubernija pietvakarių Lietuvoje

Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį beveik visa dabartinės apskrities teritorija buvo priskirta Lietuvai. 1919-1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. Vienu ar kitu metu apskrityje egzistavo šie valsčiai: Pruskos valsčius ir Rudos-Pruskos valsčius. Apskrities valsčius sudaro dalis 1956-1975 m. egzistavusios Dambravos apskrities valsčiai. 1939-1941 m. veikė Augustavo rajonas, kuris priklausė Tarybų Sąjungos Baltarusijos TSR. 1941-1945 m. priklausė Trečiajam reichui. 1944 m. balandžio 20 d. įkurta rezistencinė Armijos Krajovos Augustavo apygarda. 1945 m. liepos mėnesį Raudonosios armijos ir NKVD būriai įvykdė operaciją Augustavo gaudynės, kurios metu buvo suiminėjami, žudomi ir tremiami vietiniai gyventojai. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1945-1975 m. priklausė Balstogės vaivadijai. 1968-1973 m. apskrityje veikė Trojankos nusikaltėlių grupė. 1975-1998 m. priklausė Suvalkų vaivadijai.

Gyventojai

Pagal 2008 m. birželio 30 d. surašymo duomenis:

Aprašymas Bendrai Moterys Vyrai
Bendrai 58871 100% 30013 50,98% 28858 49,02%
Miestai 32855 100% 17365 52,85% 15490 47,15%
Kaimai 26016 100% 12648 48,62% 13368 51,38%

Pagal 1897 m. Rusijos imperijoje atliktą gyventojų surašymą, apskrityje gyveno 79,214 žmonių, iš kurių lenkai 49,1 % (38,921), gudai 32,5 % (25,712), žydai 11,6 % (9,167), rusai 5,4% (4,251) ir lietuviai 0,2 % (180).[3]

Pagal 1921 m. lenkų atlikto surašymo duomenis apskrityje gyveno 62,384 žmonių, o tautinė sudėtis buvo tokia: 58,896 (94,4%) lenkų, 2789 (4,5%) žydų, 531 (0,9%) Lenkijos Rusų, 42 (0,1%) Lenkijos Vokiečių, 92 (0,1%) Lenkijos Baltarusai, 11 Lietuvių, 4 Rusėnai, 1 Čekas, 1 Estas ir 17 nenustatytos tautybės.[4]

Pagal 1921 m. lenkų atliktą surašymą apskrities religinė sudėtis buvo tokia: 56,400 (90,4%) Lenkijos Katalikai, 4036 (6,5%) Judėjai, 932 (1,5%) Sentikiai, 683 (1,1%) Stačiatikiai, 289 (0,5%) Protestantai, 23 graikų katalikų ir 17 be religijos.[5]

Administracinis suskirstymas

Apskritis sudaryta iš 6 valsčių:

Valsčius Plotas
(km²)
Gyventojai
(2006)
Valsčiaus centras
Augustavo valsčius 266.5 6,675 Augustavas *
Barglavo valsčius 187.6 5,783 Barglavas
Liepinės valsčius 184.4 5,660 Liepinė
Štabino valsčius 361.8 5,449 Štabinas
Naujinės valsčius 203.8 2,790 Naujinė
Plaskų valsčius 373.2 2,555 Plaskai
* nepriklauso valsčiui

Vietovė

Didelė dalis apskrities driekiasi Augustavo lygumoje, pietinėje dalyje glūdi dalis Sokulkos aukštumos ir Bebro upės žemuma, o vakaruose plyti Mozūrijos ežerynui priklausantis Elko ežerynas.

Simboliai

Augustavo apskrities herbas ir vėliava buvo sukurti 2001 metais. Jų simbolika turi atitinkamas reikšmes:

  • Auksinė kunigaikščio karūna vaizduoja Augustavo miesto herbą.
  • Mėlyna spalva simbolizuoja Augustavo krašto dangų ir gausybę apskrities ežerų.
  • Sidabrinė banga simbolizuoja Augustavo kanalą ir apskrities upes.
  • Žalia spalva simbolizuoja Augustavo apskrities miškų ir pievų platybes.[6][7]

Transportas

Kelio fragmentas įvažiuojant į Augustavo miestą

Keliai

Nacionaliniai ir vietinės reikšmės keliai einantys per apskrities teritoriją:

Apskrityje yra 56 keliai, kurių bendras ilgis 453 kilometrai.[8] Šalia Augustavo miesto buvo suplanuotas statyti Augustavo aplinkelis, bet dėl galimo neigiamo poveikio aplinkai jis nebuvo pradėtas statyti.

Geležinkeliai

Per apskrities teritoriją eina Sokulkos-Suvalkų geležinkelio linija (Sokulka - Suvalkai). Traukiniai stoja: Ščepkuose, Bliznoje, Augustavo Porte, Augustave, Balinkoje, Jastšembnoje ir Ostrovių Bebre.

Apskrities gamta

Vygrių ežeras ties Brizgelio kaimu (Vygrių nacionalinis parkas)

Apskrityje yra dalis Augustavo girios, Augustavo miškų bendrijos, Augustavo girininkijos ir Plaskų girininkijos. Apskrityje teka Bebro, Bliznos, Dumblės, Juodosios Ančios, Mėtos, Rospudos ir Ščeberkos upės bei Augustavo ir Bistros kanalai.

Gamtos apsauga

Saugomos gamtos teritorijos Augustavo apskrityje (2009)[9]
Apsaugos forma Skaičius Ha Km2  %
Nacionaliniai parkai 2 9 422,4 94,22 5,68%
Draustiniai 10 3 570,5 35,71 3,22%
Saugomos kraštovaizdžio teritorijos 4 101 380,0 1013,80 61,10%
Ekologinė sritis 16 37,3 0,37 0,02%
Kitos formos 3 603,3 36,03 2,17%
Iš viso 110 806,9 1108,07 66,76%

Augustavo apskrityje yra šie gamtos saugomi objektai:[10]

Nacionaliniai parkai:

  1. POL Biebrzański Park Narodowy LOGO.svg Bebro nacionalinis parkas
  2. LOGO WIGIERSKIEGO PARKU NARODOWEGO.svg Vygrių nacionalinis parkas

Saugomos kraštovaizdžio teritorijos:

  1. Bebro slėnis I (Dolina Biebrzy I);
  2. Rospudos slėnis (Dolina Rospudy);
  3. Raigardo ežerai (Jeziora Rajgrodzkie);
  4. Augustavo girios ir ežerai (Puszcza i Jeziora Augustowskie).
Perkučo draustinis

Draustiniai:

  1. Bžozovų Grondo draustinis;
  2. Glinkų draustinis;
  3. Kaleitų ežero draustinis;
  4. Kalino ežero draustinis;
  5. Kozi Rineko draustinis;
  6. Kurianskių Bagno draustinis;
  7. Malų Boreko draustinis;
  8. Perkučo draustinis;
  9. Senosios Rūdos draustinis;
  10. Starožino draustinis.

Taip pat yra 16 ekologinių ir virš 70 gamtos paminklų.

Ežerai

Šaltiniai


Palenkės vaivadijos apskritys

Augustavo apskritis | Balstogės apskritis | Bielsko apskritis | Grajevo apskritis | Hainuvkos apskritis | Kolno apskritis | Lomžos apskritis | Monkų apskritis | Seinų apskritis | Semiatičės apskritis | Sokulkos apskritis | Suvalkų apskritis | Visokių Mazoveckos apskritis | Zambruvo apskritis

Palenkės vaivadija


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: