Augustavo kanalas
| Augustavo kanalas | ||
|---|---|---|
 | ||
| Šalys | Lenkija, Baltarusija | |
| Kanalo pradžia | 4,2 Bebro upės km | |
| Kanalo pabaiga | 410 Nemuno upės km | |
| Pastatytas | 1826-1839 m. | |
| Ilgis | 101 km | |
| Gylis | 1,50-3,00 m. | |
| Šliuzai | 18 | |
Augustavo kanalas (lenk. Kanał Augustowski, brus. Аўгустоўскі канал) - kanalas šiaurės rytų Lenkijoje ir šiaurės vakarų Baltarusijoje, jungia Nemuno ir Vyslos upių baseinus.[1] Driekiasi per poledyninę įdubą ir slėnius: jungiasi per Nemuno intaką Juodąją Ančią, Vyslos baseino upes - Mėtą, Bebrą, dar keletą upelių ir ežerų. Kanalo ilgis - 101,2 km (Baltarusijoje 22 km, likę - 79 km Lenkijoje). Įrengta šliuzų, pakeliamųjų tiltų sistema. Lenkijoje kanalas driekiasi per gražiu gamtovaizdžiu pasižyminčias vietas - Augustavo ežeryną, pirmykštę Augustavo girią. Augustavo kanalas yra Stepono Batoro istorinio maršruto dalis. 2008 m. Lenkija ir Baltarusija padavė paraišką įtrauktį kanalą į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, bet 2010 m. atsiemė šią paraišką. Kanale gyvena šie vandens paukščiai: gulbės ir antiniai, taip pat veisiasi šios žuvų rūšys: lynas, paprastasis karšis, ešerys, europinė lydeka, ungurys, paprastieji karosai, vėgėlė, paprastoji kuoja ir paprastoji aukšlė. 2008 m. atnaujinus Kužineco šliuzą galima plaukti visu kanalu nuo pat kanalo pradžios iki Nemuno upės. 2002 m. išleistame Augustavo kanalo plaukiojimo taisyklių įstatyme nurodyta, kad gali plaukioti laivai ne ilgesni nei 24 m., neplatesni nei 3,5 m. ir laivo dugnas nedidesnis nei 1 m..
Istorija
Kanalas įrengtas XIX a. Jo statybą lėmė tai, kad Prūsija, kontroliavusi tuometinės Lenkijos ir Lietuvos pakrantes ėmė didelius tranzitinius mokesčius. 1823 m. Prūsija įvedė didžiulius tranzitinius mokesčius (rugių ir miežių transportavimo mokesčiai išaugo šešis kartus, avižų trylika kartų). Todėl Rusijos imperijos ir jai pavaldžios Lenkijos pareigūnai nusprendė, kad labiau verta sujungti Nemuno ir Vyslos baseinus ir vykdyti prekybą per Latvijos uostus (Ventos žiotyse įsikūrusį Ventspilį). Lenkijos Kongreso karalystės iždininkas Ksaveras Druckis-Liubeckis davė leidimą pradėti kanalo statybas. Kanalo projektą 1824 m. sukūrė Ignotas Prandzinckis (Ignacy Prądzyński). Kanalo statyba prasidėjo 1825 m., kuriai iš pradžių vadovavo pats projekto autorius, tačiau nuo 1826 m. statybai pradėjo vadovauti Jean-Baptiste Mallet de Grandville (Jan Chrzciciel de Grandville Malletski) ir Jonas Paulius Lelevelis (Jan Paweł Lelewel) iki 1830 m.. Darbai buvo sustabdyti po 1831 m. sukilimo. Po sukilimo kanalo statyba sustojo ir 1833-1839 m. buvo padaryti tik keli papildomi darbai, kuriems vadovavo Teodoras Urbanskis (Teodor Urbański). Taip pat prie kanalo statybos prisidėjo šie inžinieriai: Jurgis Arnoldas (Jerzy Arnold), Tadas Edvardas Bielinskis (Tadeusz Edward Bieliński), Mykolas Horainas (Michał Horain), Vojciechas Korčakovskis (Wojciech Korczakowski), Jonas Paulius Lelevelis (Jan Paweł Lelewel), Feliksas Panceris (Feliks Pancer) ir Augustas Šulcas (August Szulc). Nors Augustavo kanalas buvo pastatytas (atidarytas 1839 m.), bet dėl Lenkijos sukilimų Nemuno ir Ventos baseinus turėjęs sujungti Ventos-Dubysos kanalas statyti nebaigtas. Vėliau Lenkijai visai atsijungus nuo Rusijos bei pradėjus vystytis geležinkelių tinklui kanalo laivybinė reikšmė sumenko. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį kanalas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. Dabar kanalas naudojamas turistinėms reikmėms.
Kanalo tėkmė
Kanalas yra skirtomas į dvi dalis: vakarinį ir rytinį. Vakarinis (0,0 - 32,50 km) nuo kanalo pradžios iki Augustavo miesto ir rytinis (32,50 - 101,20 km) nuo Augustavo iki Nemuno upės. Kanalo ilgis skaičiuojamas nuo Bebro upės.
| Kilometras | Aprašymas |
|---|---|
| 0,0 | Jungtis su Bebro upe ( 84,2 km nuo Bebro upės pradžios). Augustavo kanalo pradžia. |
| 0,35-10,95 | Kanalizuota Mėtos upė. |
| 0,35 | Dembovo šliuzas. Užtvanka kurioje anksčiau stovėjo vandens malūnas. |
| 10,95-32,50 | Kanalizuota dalis einanti paraleliai su Mėtos upe. |
| 13,20 | Sosnovo šliuzas. |
| 19,25 | Borkų šliuzas. |
| 19,35 | Betoninė užtvanka tiekianti vandenį iš Mėtos upės. |
| 24,80 | Kanalizacija nutekinanti vandens perteklių į Mėtos upę. |
| 26,60 | Užtvanka prie Bialobžegų kaimo. |
| 27,10 | Bialobžegų šliuzas. |
| 27,60 | Sojovnicos užtvanka kuri nutekina vandens perteklių į Saino ežerą. |
| 32,50 | Augustavo šliuzas. Šliuzas yra Augustavo mieste, kur kontroliuoja vandens pertekliaus judėjimą iš Mėtos į Saino ežerą. Šiame šliuze yra paskirstomas ir sulaikomas vandens perteklius susikaupęs nuo Dembovo šliuzo. |
| 32,50-43,50 | Kanalas eina per Mėtos ežerą (1,7 km) ir Balčio ežerą (6,7 km). |
| 43,50 | Pževiežo šliuzas. |
| 43,50-47-50 | Kanalas eina per Studzieničnės ežerą. |
| 47,40 | Svobodos šliuzas. |
| 47,40-57,00 | Dirbtinis kanalas tiekiantis ir nukreipiantis vandens srautą iš Sirvo ežero (53 km kanale). Taip pat praeina pro Svobodos ir Gorčickių ežerus. |
| 57,00 | Gorčicos šliuzas. |
| 57,00-60,90 | Kanalas eina per Orlevo ir Panievo ežerus. |
| 60,90 | Panievo šliuzas. |
| 63,00 | Perkučo šliuzas. |
| 63,00-69,10 | Kanalas eina per Mikaševo, Mikaševo Stavo ir Stavo Mikašuvkos ežerus. |
| 69,10 | Mikašuvkos šliuzas. |
| 70,30 | Sosnuveko šliuzas. |
| 70,50 | Į kanalą įteka Juodosios Ančios upė. Šioje vietoje kanalas išplatėja. |
| 74,40 | Tartako šliuzas. |
| 77,40 | Kūdrinkių šliuzas. |
| 80,00-83,40 | Lenkijos ir Baltarusijos pasienio ruožas. |
| 81,75 | Kužineco šliuzas. |
| 83,40 | Volkušeko užtvanka. |
| 83,40-101,20 | Kanalas įteka į Baltarusiją. |
| 85,00 | Volkušeko šliuzas. |
| 91,50 | Dambruvkos šliuzas. |
| 94,60 | Prasideda kanalizuota kanalo dalis nuo Juodosios Ančios upės iki Nemuno. |
| 100,00 | Kurkulio užtvanka paskirstanti vandens srautus. |
| 101,20 | Nemuno šliuzas. Augustavo kanalo pabaiga. |
Šliuzai
Kanale yra 18 šliuzų. 14 iš jų Lenkijoje, 3 Baltarusijoje, 1 pasienyje. Iš viso yra 16 vieno lygio šliuzų, 1 dviejų lygių (Panievo šliuzas) ir vienas keturių lygių (Nemuno šliuzas).
Šliuzai nuo Bebro upės:
- Dembovo šliuzas
- Sosnovo šliuzas
- Borkų šliuzas
- Bialobžegų šliuzas
- Augustavo šliuzas
- Pževiežo šliuzas
- Svobodos šliuzas
- Gorčicos šliuzas
- Panievo šliuzas
- Perkučo šliuzas
- Mikašuvkos šliuzas
- Sosnuveko šliuzas
- Tartako šliuzas
- Kūdrinkių šliuzas
- Kužineco šliuzas
- Volkušeko šliuzas
- Dambruvkos šliuzas
- Nemuno šliuzas
Šaltiniai
- ↑ Kanał Augustowski (Augustavo kanalas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. - 207-208 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- Palenkės vaivadijos saugomų istorinių paminklų sąrašas (lenk.);
- 2007 m. įstatymas dėl laivybos taisyklių Augustavo kanale (lenk.);
- Paraiška į UNESCO (lenk.);
- Aprašymas apie kanalą (lenk.);
- 2002 m. įstatymas dėl laivybos taisyklių Augustavo kanale (lenk.);
Literatūra
- Przebieg kanału na podstawie: Krajobraz kulturowy Kanału Augustowskiego. Varšuva: Ośrodek Ochrony Zabytkowego Krajobrazu, 1999 m., ss. 12-13. ISBN 83-85548-73-4.;
- Wojciech Batura, Kanał Augustowski. Arcydzieło ludzkich rąk i natury, Torūnė 2005 m..
Nuorodos
- Aprašymas ir forumas apie Augustavo kanalą (lenk.);
- Aprašymas ir nuotraukos (lenk.);
- Virtuali ekskursija.
| ||||||