Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas – Lietuvos Respublikos Seimas, išrinktas 1990 m. vasario 24 d. (pakartotinis balsavimas – kovo 4, kovo 7, kovo 8, kovo 10 ir balandžio 7 d.). Pirmasis posėdis įvyko 1990 m. kovo 10 d., paskutinis – 1992 m. lapkričio 11 d.

Turinys

Pavadinimas

1990 m. kovo 11 d. Aukščiausioji Taryba priėmė deklaraciją dėl Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų įgaliojimų, kuria nuo tos pat dienos 17:15 pakeitė savo pavadinimą į „Lietuvos Aukščiausioji Taryba“ (iki tol vadinosi „Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba“) ir konstatavo, kad jos deputatams suteikta teisė atkurti Lietuvos valstybingumą. Po to (per tą patį posėdį) buvo priimtas įstatymas dėl valstybės pavadinimo ir herbo, kuriuo (be visa ko) Lietuvos Aukščiausioji Taryba vėl pakeitė pavadinimą ir tapo Lietuvos Respublikos Aukščiausiąja Taryba. Galiausiai 1996 m. lapkričio 28 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė deklaraciją dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo, kuria pakeitė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pavadinimą į „Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas“.

Vadovybė

Aukščiausiosios Tarybos pirmininku per visą jos darbo laiką buvo 1990 m. kovo 11 d. išrinktas Vytautas Landsbergis, rinkimuose nugalėjęs Algirdą Mykolą Brazauską (balsavimo rezultatai – Algirdas Brazauskas – už 38, prieš – 95, Vytautas Landsbergis – už 91, prieš – 42). Pirmininko pavaduotojais per visą Aukščiausiosios Tarybos darbo laiką išbuvo tuoj po pirmininko rinkimų išrinkti Bronius Kuzmickas, Kazimieras Motieka ir Česlovas Vytautas Stankevičius. Aukščiausiosios Tarybos sekretoriumi per visą jos darbo laiką išbuvo tuoj po jų išrinktas Liudvikas Sabutis.

Į Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumą pagal pareigas įėjo pirmininkas, jo pavaduotojai ir sekretorius. Be to, 1990 m. kovo 29 d. buvo išrinkti papildomi nariai:

Aukščiausiosios Tarybos seniūnai buvo:

Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotojai buvo:

Frakcijos

  1. Sąjūdžio centro frakcija, įregistruota 1991 m. gegužės 8 d. Prezidiumo nutarimu nr. I-1285.
  2. Jungtinė Sąjūdžio frakcija, įregistruota 1991 m. gegužės 8 d. Prezidiumo nutarimu nr. I-1286.
  3. Septintoji frakcija, įregistruota 1991 m. gegužės 8 d. Prezidiumo nutarimu nr. I-1287. 1991 m. gruodžio 11 d. pakeitė pavadinimą ir tapo Nuosaikiųjų frakciją.
  4. Tautininkų frakcija, įregistruota 1991 m. gegužės 8 d. Prezidiumo nutarimu nr. I-1288.
  5. Liberalų frakcija, įregistruota 1991 m. gegužės 8 d. Prezidiumo nutarimu nr. I-1289.
  6. Kairiųjų frakcija, įregistruota 1991 m. gegužės 8 d. Prezidiumo nutarimu nr. I-1290. Nuo 1992 m. vasario 26 d. pakeitė pavadinimą ir tapo Lietuvos demokratinės darbo partijos frakcija (tai įregistruojantis Prezidiumo nutarimas nr. I-2358 priimtas 1992 m. vasario 28 d.).
  7. Lenkų frakcija, įregistruota 1991 m. gegužės 29 d. Prezidiumo nutarimu nr. I-1376.
  8. Reorganizuota tautininkų frakcija, įregistruota 1991 m. gruodžio 11 d. Prezidiumo nutarimu nr. I-2103. 1992 m. balandžio 29 d. pakeitė pavadinimą ir tapo Tautininkų frakcija.
  9. Tautos pažangos frakcija, įregistruota 1992 m. sausio 22 d. Prezidiumo nutarimu nr. I-2230.
  10. Sąjūdžio deputatų santaros frakcija, įregistruota 1992 m. vasario 6 d. Prezidiumo nutarimu nr. I-2284.

Seimo nariai

Vardas, pavardė – Mandato galiojimas

Seimo veikla

Tik pradėjusi darbą Aukščiausioji Taryba 1990 m. kovo 11 d., priėmė Lietuvos Nepriklausomos Valstybės atstatymo aktą ir įstatymą Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo pagrindinio įstatymo. Kovo 12 d. Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą „Dėl 1967 m. spalio 12 d. TSRS visuotinės karinės prievolės įstatymo negaliojimo LR teritorijoje“. Taip pat buvo nacionalizuotas visas TSRS turtas, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tačiau jau kovo 15 d. TSRS liaudies deputatų suvažiavimas priėmė rezoliuciją, kuria Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimas paskelbtas neteisėtu ir negaliojančiu. Už šią rezoliuciją balsavo 1463 deputatai, prieš – 98, susilaikė – 128.

Prasidėjusi Lietuvos ekonominė blokada sustabdė šalies ekonominę plėtrą, o užsienio valstybės Lietuvos nepriklausomybės pripažinti nenorėjo. Formali priežastis buvo ir ta, kad nepriklausomybę paskelbė okupacijos sąlygomis ir pagal okupacijos metu galiojusius įstatymus išrinktas parlamentas.

Nuorodos

Svarbiausieji įvykiai


Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos seimai Istorinė Lietuvos vėliava
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas | Seimelis | Abiejų Tautų Respublikos Seimas | Nebylusis Seimas | Ketverių metų seimas | Gardino seimas
Parlamentarizmo istorija Lietuvoje iki valstybės atkūrimo Istorinė Lietuvos vėliava
Didysis Vilniaus Seimas | Rusijos imperijos Valstybės Dūma | Vilniaus konferencija
Lietuvos Respublikos Seimai nepriklausomoje Lietuvoje (1918–1940) Lietuvos vėliava
Steigiamasis Seimas | Pirmasis Seimas | Antrasis Seimas | Trečiasis Seimas | Ketvirtasis Seimas
Parlamento pakaitalai TSRS okupuotoje Lietuvoje Lietuvos TSR vėliava
Liaudies Seimas | LTSR Aukščiausioji Taryba | Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimas
Lietuvos Respublikos Seimai po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo (nuo 1990) Lietuvos vėliava
Atkuriamasis Seimas | 1992–1996 | 1996–2000 | 2000–2004 | 2004–2008 | 2008–2012 | 2012–2016


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: