Panerių geležinkelio tunelis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Panerių geležinkelio tunelis

Panerių geležinkelio tunelis – vienas iš dviejų geležinkelio tunelių Lietuvoje. Iškastas po kalvomis Panerių miške Vilniuje[1]. Tunelio aukštis - 6,4 m, plotis – 8 m, ilgis – 427 m.

Turinys

Istorija

Panerių geležinkelio tunelis 1879 m.

Panerių tunelis buvo pradėtas statyti 1859 m. caro Aleksandro II nurodymu, tiesiant geležinkelį Sankt Peterburgas - Varšuva atkarpą Vilnius - Lentvaris. Tiesiant geležinkelį, kelią link Lentvario pastojo aukštos kalvos, tad buvo nutarta per kalvas iškasti tunelį. Tuo pat metu prasidėjo ir Kauno geležinkelio tunelio statyba. Šie tuneliai buvo pirmieji ne tik Lietuvoje, Rusijos imperijoje, bet ir vieni pirmųjų Europoje, pradėję veikti anksčiau nei pirmoji pasaulyje požeminė Londono metropoliteno linija (atidaryta 1863 m. sausio 10 d.).

Statyba

Tunelio statybai vadovavo vokiečių bei prancūzų inžinieriai. Darbininkai buvo samdomi daugiausia iš Vilniaus gubernijos. Darbo sąlygos, kaip ir tiesiant visus Rusijos imperijos geležinkelius, buvo labai sunkios, o darbininkai uždirbdavo po 3 rublius per mėnesį. Smėlis buvo kasamas rankomis, o gabenamas rankiniais karučiais. Darbas buvo pavojingas tuo, jog mediniai statomo tunelio pastoliai galėjo neatlaikyti kalno masės ir užgriūti darbininkus. Kasant susidurta su vandeninguoju biriuoju smėliu nuo kurio teko dengti darbininkus skydais, smėlis sunkėsi pro mažiausius plyšelius[2]. Kai kuriose vietose buvo naudojami sprogdinimo darbai. To meto statytojai dar neturėjo dinamito, todėl buvo naudojamas silpnesnės galios parakas. Iš karto iškastas tunelis buvo per siauras, jį po to reikėjo platinti. Skliautai buvo mūrijami plytomis.

Tunelio darbai buvo baigti per du metus. Vienu metu tuneliu galėjo važiuoti iš karto du garvežiai.

Naudojimas

Tunelio naudojimo reikšmė ypač išaugo Antrojo pasaulinio karo metais. Vokiečių kariuomenė sustiprintai saugojo tunelį, tačiau frontui traukiantis, buvo planuojama tunelį, kaip ir kitą infrastruktūrą susprogdinti. Didelio Raudonosios armijos puolimo metu Panerių tunelis nebuvo susprogdintas, nes tunelyje stovėjęs sprogmenų prikrautas ešelonas buvo netikėtai užgrobtas.

Traukiniai tuneliu važiavo ir po karo, tačiau ilgainiui plytų skliautai ėmė smarkiai irti, grėsti griūti. 1960 m, po beveik šimtą metų trukusios eksploatacijos, tunelis buvo uždarytas. Nauji bėgiai buvo nutiesti aplenkiant kalvą, prieš tai dalį jos nukasus.

Šikšnosparniai

Tunelyje gyvena šešios šikšnosparnių rūšys, tame tarpe į raudonąją knygą įrašytas kūdrinis pelėausis. Siekiant apsaugoti šiuos šikšnosparnius, 2004 m įėjimai į tunelį buvo užmūryti. Po šio tunelio užblokavimo šikšnosparnių labai pagausėjo: 2004 metais jų iš viso stebėta apie 250 o 2010 metais jau apie tūkstantis[3]. Daugiausia gyvena vandeninių pelėausių. Nors šikšnosparnių tunelyje santykinai labai daug, kai kurios Lietuvoje gyvenančios rūšys (vėlyvasis šikšnys ir kt) ten mažai ar ir visai nesutinkamos. Greičiausiai ne visos rūšys sugeba gyventi šiame tunelyje. Šikšnosparniai renkasi vidurines ir giliausias tunelio dalis, prieigose jų mažai.

Nuorodos

Šaltiniai

  1. Vietovės palydovinė nuotrauka, kuriame matyti tunelis, dabartinė apylanka ir išlikęs buvusio geležinkelio pėdsakas.
  2. http://metskaitlius.blogspot.com/2011/01/paneriu-tunelis.html
  3. Aivaras Jefanovas (2010) Šikšnosparnių populiacijos dinamika Vilniaus Panerių tunelyje

Koordinatės:54°37′55″N 25°11′36″E / 54.63186°N 25.19341°E / 54.63186; 25.19341

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: