Aukštadvaris

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Aukštadvaris
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->
   Aukstadvarioherbas.svg   
Aukstadvaris church.jpg
Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčia

Aukštadvaris
54°34′44″N 24°31′37″E / 54.579°N 24.527°E / 54.579; 24.527 (Aukštadvaris)Koordinatės:54°34′44″N 24°31′37″E / 54.579°N 24.527°E / 54.579; 24.527 (Aukštadvaris)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė: Vėliava Trakų rajono savivaldybė
Seniūnija: Aukštadvario seniūnija
Gyventojų: 977 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Aukštãdvaris
Kilmininkas: Aukštãdvario
Naudininkas: Aukštãdvariui
Galininkas: Aukštãdvarį
Įnagininkas: Aukštãdvariu
Vietininkas: Aukštãdvaryje
Istoriniai pavadinimai


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: AukštadvarisVikiteka

Aukštadvaris – miestelis Trakų rajono savivaldybės teritorijoje, prie kelio  A16  VilniusPrienaiMarijampolė , 60 km į vakarus nuo Vilniaus. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Urbanistikos paminklas.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Dvi bažnyčios ir vienuolynas:
SilentHillFilmCultSymbol.svg Aukštadvario piliakalnis
Tree map icon.svg Aukštadvario regioninio parko direkcija
Havezate 0gr.gif Išlikęs XIX a. Aukštadvario dvaras su parku ir tvenkiniais
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Aukštadvario vidurinė mokykla, mokykla-darželis „Gandriukas“
Japanese Map symbol (Library).svg Aukštadvario biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-21034)
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS
ŪKIS

Vandens jėgainė



Turinys

Geografija

Aukstadvario regioninis parkas.png


Miestelis įsikūręs Verknės aukštupio dešiniajame krante, ties Pilaitės ežeru Aukštadvario moreniniame masyve Dzūkų aukštumoje. Miestelio pietryčiuose Verknė užtvenkta, sudaro Aukštadvario tvenkinį. Dėl daugybės kalvų (iki 250 m) ir ežerų Aukštadvario apylinkės yra vienos gražiausių Lietuvoje. Į šiaurės vakarus nuo Aukštadvario yra valstybinis gamtos paminklas – Velnio duobė. Netoli nuo Aukštadvario yra Verknės ir Strėvos ištakos. Įkurtas Aukštadvario draustinis. Stūkso Kartuvių kalnas.

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png SEMELIŠKĖS – 14 km
Čižiūnai – 5 km
Blank-50px.png
Gripiškės – 12 km
STAKLIŠKĖS – 14 km
JIEZNAS – 28 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
TRAKAI – 30 km
Totoriškės – 5 km
ONUŠKIS – 14 km



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Aukštadvaris OpenLayers žemėlapyje
Aukštadvaris TSRS topografiniame žemėlapyje[5][6].


Istorija

Žmonių čia gyventa jau IIII tūkstantmetyje pr. m. e. XXIV a. ant piliakalnio buvo medinė pilaitė (vadintas Pilaitės kalnu), prie jos ėmė kurtis Navininkų gyvenvietė. Nuo XVI a. pradžios Aukštadvaris žinomas kaip Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Aukštadvario dvaras. 1518 m. pastatyta pirmoji medinė Aukštadvario bažnyčia. Žygimantas II Senasis atidavė Aukštadvarį pabėgusiam iš Maskvos Jonui Lackiui, su kuriuo iš Rusijos atkeliavo ir nemažai sentikių. XVIXVII a. ant piliakalnio stovėjo dvaras. 1569 m. rugpjūčio 9 d. gavo miestelio privilegiją. Jono palikuonis, 16401646 m. Žemaitijos seniūnas Jonas Alfonsas Lackis 1629 m. liepos 3 d. sudarytu aktu pastatydino mūrinę bažnyčią ir dominikonų vienuolyną. Dominikonai įsteigė čia pradinę mokyklą, kuri nemažai prisidėjo prie šios apylinkės sulenkinimo, nes Aukštadvaris virto lyg nutautusia sala grynai lietuviškose apylinkėse.

1748 m. Aukštadvariui suteikta privilegija rengti turgus ir prekymečius. Nuo XIX a. pradžios iki 1940 m. prie dvaro veikė žuvininkystės ūkis. 1832 m. caro valdžia vienuolyną ir mokyklą uždarė. 18641915 m. veikė valdinė pradžios mokykla. 1866 m. uždarytoje bažnyčioje įsikūrė cerkvė, vienuolyno pastatuose – kareivinės; panaikinta parapija. 1919 m. bažnyčia grąžinta katalikams.[7]

XIX a. miestelis priklausė dvarininkams Malevskiams. 1913 m. pastatyta nauja bažnyčia, atkurta parapija. 1923 m. nustačius Lietuvos-Lenkijos demarkacinę linija, Aukštadvaris atiteko Lietuvai. 19231927 m. veikė dvimečiai mokytojų kursai, 19231941 m. buvusiuose vienuolyno rūmuose – mergaičių žemės ūkio mokykla, 19591980 m. – žemės ūkio technikumas (19801989 m. vidurinė profesinė technikos mokykla).

Iki Antrojo pasaulinio karo miestelyje veikė sinagoga, buvo 8 mūro gyvenamieji namai, visi kiti mediniai. Veikė garinis ir vandens malūnai, vidurinė 4 klasių mokykla, mergaičių ūkio mokykla, keturių komplektų pradžios mokykla, pašto agentūra, vaistinė. [8]

19591960 m. užtvenkta Verknė ir suformuotas Aukštadvario tvenkinys. 19501992 m. buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, miestelyje rezidavo rajono agronomas, rajono mokyklų inspektorius, veterinaras.

2008 m. patvirtintas Aukštadvario herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a. Aukštadvario valsčiaus centras
XIX a.  ?
19191940 m. Trakų apskritis
19501962 m. Aukštadvario apylinkės centras Jiezno rajonas
19621995 m. Trakų rajonas
1995 Aukštadvario seniūnijos centras Trakų rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė

XIV a. prie Pilaitės kalno ėmė kurtis gyvenvietė, iki XV a. žinoma kaip Navininkai (pagal Navos ežerą). XVI a. pradžioje miestelis ėmė kurtis aplink kunigaikščių dvarą, kuris buvo įsikūręs ant piliakalnio (aukštas dvaras), todėl jis imtas vadinti kaip Aukštadvarys (arba Aukštdvarys). XVIII a. lotyniškuose raštuose Aukštadvaris vadintas Alta Aula [9].

Architektūra

Aukštadvario plano struktūra stačiakampė. Istoristinė, neogotikos bruožų turinti Kristaus Atsimainymo bažnyčia pastatyta 1913 m. Renesansinis Šv. Dominyko bažnyčios su mauzoliejine koplyčia ir vienuolyno ansamblis (manoma, suprojektavo italų architektai). Po 1960 m. rekonstrukcijos ansamblis prarado pirminį planą ir išorę.

Urbanistinis draustinis įkurtas siekiant išsaugoti istoriškai susiklosčiusį senosios Aukštadvario miestelio dalies gatvių tinklą, bažnyčią, dominikonų vienuolyną su koplyčia, dvaro sodybą su parku ir tvenkiniais, miestelio aikštės šulinį, Aukštadvario piliakalnį, A. Mickevičiaus ąžuolą, Aukštadvario šaltinį ir senąją Verknės vagą.

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1862 m. ir 2011 m.
1862 m.*[4] 1892 m.*[3] 1895 m. 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[10] 1970 m.sur. 1974 m.[11]
251 500 634 711 815 804 1 084 1 134
1979 m.sur. 1984 m. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. - - -
1 179 1 280 950 1 031 977 - - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

Šaltiniai

  1. Aukštadvaris. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  3. 3,0 3,1 Высокiй Дворъ. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 7А (14) : Выговский — Гальбан. С.-Петербургъ, 1892., 550 psl. (rus.){{#subobject:Aukštadvaris (Высокiй Дворъ, ESBE) |Straipsnis=Aukštadvaris |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Высокiй Дворъ |Žodyno tomas=Т. 7А (14) |Žodyno puslapis= 550 psl. }}
  4. 4,0 4,1 Высокiй Дворъ. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 573 psl. (rus.)
  5. Aukštadvaris maps.vlasenko.net
  6. Aukštadvaris loadmap.net
  7. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas // Sudarytojai: Eugenijus Manelis ir Antanas Račis. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2011. 108–109 psl.
  8. Aukštadvaris. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. - 228 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  9. Aukštadvaris. Lietuviškoji enciklopedija, I t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1931-1933. T. 1: A–Atskalūnas, XVI p., 132 psl.{{#subobject:Aukštadvaris (Aukštadvaris, LE) |Straipsnis=Aukštadvaris |Žodynas=Lietuviškoji enciklopedija |Žodyno sąvoka=Aukštadvaris |Žodyno tomas=T. 1. |Žodyno puslapis= 132 psl. }}
  10. Aukštadvaris. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 118 psl.
  11. Aukštadvaris. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis. - 461 psl.
  • 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 140–141 psl.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: