Aukštadvaris
- Kitos reikšmės – Aukštadvaris (reikšmės).
Aukštadvaris | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Visuotinė lietuvių enciklopedija | ||||||||||||||||
Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčia | ||||||||||||||||
Koordinatės: | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | Lietuva | |||||||||||||||
Apskritis: | Vilniaus apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė: | Trakų rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Seniūnija: | Aukštadvario seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų: | 861 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Vikiteka: | AukštadvarisVikiteka |
Aukštadvaris – miestelis Trakų rajono savivaldybėje, 30 km į vakarus nuo Trakų, prie kelio A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Urbanistikos paminklas.
Aukštadvario plano struktūra stačiakampė. Istoristinė, neogotikos bruožų turinti Kristaus Atsimainymo bažnyčia pastatyta 1913 m. Renesansinis Šv. Dominyko bažnyčios su mauzoliejine koplyčia ir vienuolyno ansamblis (manoma, suprojektavo italų architektai). Po 1960 m. rekonstrukcijos ansamblis prarado pirminį planą ir išorę.
Urbanistinis draustinis įkurtas siekiant išsaugoti istoriškai susiklosčiusį senosios Aukštadvario miestelio dalies gatvių tinklą, bažnyčią, dominikonų vienuolyną su koplyčia, dvaro sodybą su parku ir tvenkiniais, miestelio aikštės šulinį, Aukštadvario piliakalnį, A. Mickevičiaus ąžuolą, Aukštadvario šaltinį ir senąją Verknės vagą.
STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI |
Dvi bažnyčios ir vienuolynas:
|
Aukštadvario piliakalnis |
Aukštadvario regioninio parko direkcija |
Išlikęs XIX a. Aukštadvario dvaras su parku ir tvenkiniais |
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
Aukštadvario vidurinė mokykla, mokykla-darželis „Gandriukas“ |
Aukštadvario biblioteka |
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
Paštas (LT-21034) |
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
SUSISIEKIMAS |
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
ŪKIS |
Vandens jėgainė |
Geografija
Miestelis įsikūręs Verknės aukštupio dešiniajame krante, ties Pilaitės ežeru Aukštadvario moreniniame masyve Dzūkų aukštumoje. Miestelio pietryčiuose Verknė užtvenkta, sudaro Aukštadvario tvenkinį. Dėl daugybės kalvų (iki 250 m) ir ežerų Aukštadvario apylinkės yra vienos gražiausių Lietuvoje. Į šiaurės vakarus nuo Aukštadvario yra valstybinis gamtos paminklas – Velnio duobė. Netoli nuo Aukštadvario yra Verknės ir Strėvos ištakos. Įkurtas Aukštadvario draustinis. Stūkso Kartuvių kalnas.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
SEMELIŠKĖS – 14 km Čižiūnai – 5 km |
|||||||||||
Gripiškės – 12 km STAKLIŠKĖS – 14 km JIEZNAS – 28 km |
|
TRAKAI – 30 km | |||||||||
Totoriškės – 5 km ONUŠKIS – 14 km |
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
Aukštadvaris TSRS topografiniame žemėlapyje[5][6]. |
|-| Retromaps=
|
</tabber>
Istorija
Žmonių čia gyventa jau III–I tūkstm. pr. m. e. X–XIV a. ant piliakalnio buvo medinė pilaitė (vadintas Pilaitės kalnu), prie jos ėmė kurtis Navininkų gyvenvietė. Nuo XVI a. pradžios Aukštadvaris žinomas kaip Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Aukštadvario dvaras. 1518 m. pastatyta pirmoji medinė Aukštadvario bažnyčia. Žygimantas II Senasis atidavė Aukštadvarį pabėgusiam iš Maskvos Jonui Lackiui, su kuriuo iš Rusijos atkeliavo ir nemažai sentikių. XVI–XVII a. ant piliakalnio stovėjo dvaras. 1569 m. rugpjūčio 9 d. gavo miestelio privilegiją. Jono palikuonis, 1640–1646 m. Žemaitijos seniūnas Jonas Alfonsas Lackis 1629 m. liepos 3 d. sudarytu aktu pastatydino mūrinę bažnyčią ir dominikonų vienuolyną. Dominikonai įsteigė čia pradinę mokyklą, kuri nemažai prisidėjo prie šios apylinkės sulenkinimo, nes Aukštadvaris virto lyg nutautusia sala grynai lietuviškose apylinkėse.
1748 m. Aukštadvariui suteikta privilegija rengti turgus ir prekymečius. Nuo XIX a. pradžios iki 1940 m. prie dvaro veikė žuvininkystės ūkis. 1832 m. caro valdžia vienuolyną ir mokyklą uždarė. 1864–1915 m. veikė valdinė pradžios mokykla. 1866 m. uždarytoje bažnyčioje įsikūrė cerkvė, vienuolyno pastatuose – kareivinės; panaikinta parapija. 1919 m. bažnyčia grąžinta katalikams.
XIX a. miestelis priklausė dvarininkams Malevskiams. 1913 m. pastatyta nauja bažnyčia, atkurta parapija. 1923 m. nustačius Lietuvos-Lenkijos demarkacinę linija, Aukštadvaris atiteko Lietuvai. 1923–1927 m. veikė dvimečiai mokytojų kursai, 1923–1941 m. buvusiuose vienuolyno rūmuose – mergaičių žemės ūkio mokykla, 1959–1980 m. – žemės ūkio technikumas (1980–1989 m. vidurinė profesinė technikos mokykla).
Iki II pasaulinio karo miestelyje veikė sinagoga, buvo 8 mūro gyvenamieji namai, visi kiti mediniai. Veikė garinis ir vandens malūnai, vidurinė 4 klasių mokykla, mergaičių ūkio mokykla, keturių komplektų pradžios mokykla, pašto agentūra, vaistinė.
1959–1960 m. užtvenkta Verknė ir suformuotas Aukštadvario tvenkinys. 1950–1992 m. buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, miestelyje rezidavo rajono agronomas, rajono mokyklų inspektorius, veterinaras.
2008 m. patvirtintas Aukštadvario herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
XVI a. | Aukštadvario valsčiaus centras | ? |
XIX a. – 1940 m. | Trakų apskritis | |
1950–1962 m. | Aukštadvario apylinkės centras | Jiezno rajonas |
1962–1995 m. | Trakų rajonas | |
1995– | Aukštadvario seniūnijos centras | Trakų rajono savivaldybė |
Pavadinimo kilmė
XIV a. prie Pilaitės kalno ėmė kurtis gyvenvietė, iki XV a. žinoma kaip Navininkai (pagal Navos ežerą). XVI a. pradžioje miestelis ėmė kurtis aplink kunigaikščių dvarą, kuris buvo įsikūręs ant piliakalnio (aukštas dvaras), todėl jis imtas vadinti kaip Aukštadvarys (arba Aukštdvarys). XVIII a. lotyniškuose raštuose Aukštadvaris vadintas Alta Aula [7].
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1862 m. ir 2021 m. | |||||||||
1862 m. | 1892 m. | 1895 m. | 1897 m.sur. | 1905 m.[8] | 1923 m.sur. | 1959 m.sur.[9] | 1970 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
251 | 500 | 634 | 711 | 657 | 815 | 804 | 1 084 | ||
1974 m. | 1979 m.sur. | 1984 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | - | ||
1 134 | 1 179 | 1 280 | 950 | 1 031 | 977 | 861 | - | ||
|
Žymūs žmonės
- Bronislovas Genzelis (1934–), filosofas, 1990 m. Nepriklausomybės akto signataras
- Aukštadvario dvare ir miestelyje atvykdavo ilsėtis poetas Adomas Mickevičius; vienas dvaro ąžuolų vadinamas Mickevičiaus ąžuolu.
Šaltiniai
- ↑ Aukštadvaris. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 2010 m.)
- ↑ Высокiй Дворъ. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 7А (14) : Выговский — Гальбан. С.-Петербургъ, 1892., 550 psl. (rus.){{#subobject:Aukštadvaris (Высокiй Дворъ, ESBE) |Straipsnis=Aukštadvaris |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Высокiй Дворъ |Žodyno tomas=Т. 7А (14) |Žodyno puslapis= 550 psl. }}
- ↑ Высокiй Дворъ. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 573 psl. (rus.)
- ↑ Aukštadvaris SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Aukštadvaris loadmap.net
- ↑ Aukštadvaris. Lietuviškoji enciklopedija, I t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1931-1933. T. 1: A–Atskalūnas, XVI p., 132 psl.
- ↑ Гошкевич И.И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. Вильна, 1905.
- ↑ Aukštadvaris. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 118 psl.
- Aukštadvaris. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. I (A–K). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. – 108 psl.
- 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 140–141 psl.
- Aukštadvaris. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. - 228 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- Aukštadvaris. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. - 135 psl.
- Aukštadvaris. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis. - 461 psl.
- Aukštadvaris. Mūsų Lietuva, T. 1. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. - 478 psl.
- Aukstadvaris.lt (miestelio svetainė)
- Miesteliai.lt
- Žemėlapiai
- Kelionė po Aukštadvarį ir apylinkes
|