Aukštaitijos nacionalinis parkas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Aukstaitijos nacionalinis parkas.png
Aukštaitijos nacionalinis parkas
IUCN Category II (Nacionalinis parkas)
Lūšių ežeras
Lūšių ežeras
Vieta: Aukštaitija, Lietuva
Artimiausias miestas: Ignalina
Žemėlapis rodantis Aukštaitijos nacionalinis parkas vietą.
Aukštaitijos nacionalinis parkas
Koordinatės: Koordinatės: 55°19′37″N 26°06′03″E / 55.32694°N 26.10083°E / 55.32694; 26.10083
Plotas: 405,7 km²
Įkurtas: 1974 m.
Commons-logo.svg Vikiteka: Aukštaitijos nacionalinis parkasVikiteka
1999 m. Lietuvos pašto ženklas, skirtas Aukštaitijos nacionalinisam parkui

Aukštaitijos nacionalinis parkas – seniausias nacionalinis parkas Lietuvoje, įkurtas 1974 metais siekiant išsaugoti unikalią trijų kraštovaizdžio sričių sandūroje esančią Žeimenos aukštupio ekosistemą, jos gamtos ir kultūros vertybes. Parkas yra šiaurės rytų Lietuvoje, Ignalinos, Švenčionių ir Utenos rajonuose. Direkcija įsikūrusi Palūšėje.

Parko plotas 40574 ha, vandenys užima 15,5 proc., miškai – 69 proc. teritorijos.

Parke yra daugybė kraštovaizdžio ir gamtos draustinių. Keli senieji kaimai turi etnokultūrinių draustinių statusą.

2010 m. nacionalinį parką ketinama jungti su Labanoro regioniniu parku. Aukštaitijos nacionalinio parko plotas padidėtų 55344 ha ir užimtų 95918 ha plotą.[1]

Istorija

Parkas įkurtas 1974 m. Tai buvo trečiasis nacionalinis parkas TSRS (po Estijos ir Latvijos). Parko schemą parengė Statybos ir architektūros instituto darbuotojų grupė (vadovas – architektas V. Stauskas).

Gamta

Nuo aukštų parko kalvų atsiveria puikūs vaizdai į ežerus, dirbamus laukus ir miškus. Toks kraštovaizdis būdingas ežeringoms moreninėms aukštumoms. Įdomūs Puziniškio ir Šiliniškių gūbriai, Ladakalnis. Parke tyvuliuoja 126 ežerai, daugiausia – centrinėje parko dalyje. Didžiausi parko ežerai: Kretuonas (829 ha), Dringis (725 ha), Baluošas (442 ha). Parko teritorijoje yra ir giliausias Lietuvos ežeras – Tauragnas (60,5 m gylio). Ežerai jungiasi protakomis ir upeliais, iš Žeimenio ežero išteka ir 22 km parko teritorija vingiuoja Žeimena.

Parkui priklausančiose Ažvinčių (sengirė) bei Minčios giriose vyrauja pušynai. Ties Šuminų kaimu Baluošo pakrantėje yra savitas kadagynas, o tarp Linkmeno ir Asėko ežerų – unikalus Ginučių ąžuolynas. Gamtininkams labai įdomios paežerių ir miškų pelkutės, upelių protakos, gausu saugomų augalų ir gyvūnų rūšių, kai kurios jų Lietuvoje labai retos – belapė antbarzdė, blyškioji džioveklė, žvirblinė pelėda, juodkaklis naras. Į Žeimeną atplaukia neršti lašišos, į miškus atklysta vilkai, kartais net meškos, nuolatos gyvena lūšys. Aptiktos didelės šikšnosparnių kolonijos, įsikūrusios didelės rudagalvių kirų kolonijos Kretuono ežero Didžiojoje saloje. Su parko augalija galima susipažinti Palūšės botaniniame take, stebėti paukščius įdomiausia Asėko ir Kretuono ežeruose.

Parke saugoma nedidelė, bet graži Gervėčių aukštapelkė. Varniškių II kaime yra du medžiai – gamtos paminklai: Varniškių ąžuolas ir liepa. Prie Tauragnų-Kazitiškio kelio stūkso akmuo Mokas, apie kurį pasakojamos legendos. Nuo Ladakalnio atsiveria viena gražiausių Lietuvoje panoramų: medžių juostomis įrėminti ežerai, iškilūs gūbriai, piliakalniai.

Kultūra

Ginučių vandens malūnas

Parke yra 106 archeologijos ir architektūros paminklai. Išlikę šiaurės rytų Lietuvos XII–XV a. gynybinės linijos liekanų su Taurapilio, Ginučių, Puziniškio, Linkmenų, Vajuonio ir kitais piliakalniais, Rėkučių senovės gynybinis pylimas, unikalus Kretuono archeologinis kompleksas, Minčios, Vyžių, Šakarvos, Palūšės, Kaltanėnų, Švento ir kiti pilkapynai bei akmens amžiaus gyvenvietės. Apie Kretuono ežerą surasti archeologiniai lobiai – senovinės gyvenvietės, per 300 pilkapių, supiltas ilgas gynybinis pylimas. Tai antras pagal skaičių pilkapynas Lietuvoje. Parke yra 9 piliakalniai.

Parke yra 116 kaimų, dauguma iš jų tik kelių sodybų grupė. Etnografiniai Salų II, Varniškių II, Vaišnoriškės, Šuminų, Strazdų, Kretuonių, Benediktavo kaimai išsaugojo senąją kaimo užstatymo struktūrą. Įdomūs gatviniai Kretuonių, Ginučių, Šakališkės, Meironių kaimai, Kaltanėnų miestelis, senieji vandens malūnai, medinės Palūšės bažnyčios architektūrinis kompleksas. Dėmesio verti Reškutėnų kaimo mokyklos etnografinis muziejus, Senovės bitininkystės muziejus Stripeikiuose, XIX a. technikos paminklo, Ginučių malūno, ekspozicija.

Laisvalaikis ir pramogos

Dauguma parko miškų gana grybingi, gausu ir mėlynių, žemuogių. Tinkamiausi žvejybai ežerai – Asalnai, Dringykštis, Baluošas, Alksnas, Joskutis, Bukos ir Žeimenos upės. Dauguma ežerų tinka maudytis, bet rekomenduojama tai daryti prie poilsiaviečių, kur geresnis priėjimas prie vandens. Puikios sąlygos vienos ar kelių dienų žygiams baidarėmis ar valtimis. Palūšėje yra valčių nuomos punktas. Pėstiesiems pažymėtas maršrutas PalūšėGinučiai, 5 km ilgio sveikatingumo takas Palūšėje. Jei palanki žiema, idealios sąlygos slidinėti. Netoli Ignalinos įsikūręs žiemos sporto centras. Parke yra 18 mokamų stovyklaviečių, turizmo centre Palūšėje – 320 nakvynės vietų vasarą ir 60 žiemą. Organizuojamos ekskursijos, teikiamos žygių vadovų ir gidų paslaugos. Palūšėje galima pasivažinėti arkliais kinkytais vežimais ar rogėmis.

Vaizdingomis ežerų pakrantėmis ir įspūdingais gūbriais vietomis pažymėtas maršrutas nuo Palūšės per Meironis, Ginučius, Stripeikius iki pat Tauragnų. Poilsiaujantiems Palūšėje yra 5 km ilgio pėstiesiems skirtas miškuose įrengtas sveikatingumo takas. Pažintinis botaninis takas apie Taramo ežerą įrengtas 1984 m. Jis prasideda ir pasibaigia prie Palūšės girininkijos.

Ežerais ir jų protakomis galima plaukti apie 70 km. Valtis nuomoja Palūšėje esantis turizmo centras, o apsistoti galima stovyklavietėse (parke jų – virš 15). Maršruto ilgį ir sudėtingumą pasirenka patys turistai, jiems gali padėti žygio vadovai. Parko, kuriame gausu ežerų, direkcija rekomenduoja maudytis prie esančių stovyklaviečių, poilsiaviečių ar kempingų. Stovyklavietes paprasta surasti keliaujant puikiai nutiestais keliais. Gražiausios stovyklavietės glaudžiasi prie Žeimenio, Dringio, Asalnų, Almajo, Pakaso, Lūšių, Ūsių ežerų. Palūšėje turistai gali išsinuomoti slides, rasti nakvynę ir maitinimo įstaigas. Svečiams organizuojami ir pasivažinėjimai rogėmis.

Aukštaitijos NP švenčiamos Užgavėnės, Sekminės, Joninės, Žemės diena, Turizmo diena. Taip pat vyksta Bitininkų šventės, autorinės dainos šventė „Dainuokit, vyturiai“, vasaros turistinio sezono atidarymas „Palūšės vasara“, tarptautinis folkloro festivalis „Ežerų sietuva“.

Šaltiniai


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 100% (+10145-2=10143 wiki spaudos ženklai).