Aukštatemperatūris superlaidininkas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Aukštatemperatūris superlaidininkas BSCCO-2223 (fone esančias dvi juosteles skiria 1 mm tarpas).

Aukštatemperatūriai superlaidininkaisuperlaidžių medžiagų grupė, kurių pagrindinis struktūrinis bruožas yra vario oksido plokštuma. Tai leidžia šioms medžiagoms pasiekti superlaidumą aukščiau skysto azoto virimo temperatūros (77 K arba -196 °C). Šiuo metu nėra bendros teorijos, paaiškinančios šias savybes.

Aukštatemperatūris superlaidumas buvo atrastas 1986 m. mokslininkų Karl Müller ir Johannes Bednorz. 1987 m. už tai jie buvo apdovanoti Nobelio fizikos premija. Galimybė šaldymui naudoti suskystintą azotą išplėtė superlaidininkų taikymo sritį.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+51-0=51 wiki spaudos ženklai).