Aukštutinių Alpių departamentas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Aukštutinės Alpės
Blason dpt fr HautesAlpes.svg
Hautes-Alpes-Position.svg
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2
Valstybė: Vėliava Prancūzija
Regionas: Provansas-Alpės-Žydrasis Krantas
Centras: Gapas
Gyventojų: 121 419 (1999 m.)
Plotas: 55495,549 km²
554,900 ha
2,142.469 mi²
km²
Tankumas (1999): 2222 žm./km²
0.22 žm./ha
56.98 žm./mi²
žm./km²

Aukštutinės Alpės (05) (pranc. Les Hautes-Alpes) – Prancūzijos departamentas šalies pietryčiuose, Provanso-Alpių-Žydrosios pakrantės regione. Administracinis centras – Gapas.

Departamente 2 apskritys, 30 kantonai, 20 municipalinis susivienijimas ir 177 komunos.

Turinys

Istorija

Įsteigtas Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymu nuo 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais ir apėmė dalį Domeno bei šiaurės Provanso provincijų. 1800 m. Monestjė Dambelio kantonas prijungtas prie Izero departamento, 1811 m. Barselonetės kantonas prijungtas prie Aukštutinio Provanso Alpių departamento. 1947 m. patikslinta siena su Italija.

1794 m. buvo 186 komunos, 1836 m. – 189, 1896 m. – 187, 1942 m. – 184, 1945 m. – 182, 1963 m. – 179, 1975 m. – 175 komunos.

Geografija

Departamentą supa Aukštutinio Provanso Alpių, Dromo, Izero, Savojos departamentai bei Italija.

Svarbiausi miestai – Gapas, Briansonas, Embrunas, turintys savo aglomeratus. Sent Verano komuna išsidėsčiusi aukščiausiai Europoje – 2042 m. aukščiau jūros lygio. Gapo prefektūra pati „aukščiausia“ Prancūzijoje, o Briansonas – miestas rekordininkas. Vidutinė departamento altitudė – 1000 m., aukščiausia vieta – 4000 m.

Svarbiausios upės – Diuransas, Drakas, Klarė, Gilis, Severesas, Buešas, Romanšas. Ekrino masyvas su Valuazos ir Keiros slėniais turi nacionalinio parko statusą.

Gyventojai vadina save aukštalpiečiais (Haut-Alpins), jų nuolat mažėjo, kol buvo pradėta kurti turizmo industrija. 1954 m. buvo 85 067, 1962 m. – 87 436, o 1990 m. – jau 113 300 gyventojų.

Ekonomika

Vyrauja turizmo ir sporto infrastruktūra. Vasarą idealios sąlygos alpinizmui ir kalnų turizmui. Slidinėjimo trasos daugiausia vidutinio ir didelio nuotolio. Tajaro ir Sant Krepino komunose yra aerodromai parašiutizmo mėgėjams. Nemažai istorinių paminklų, įtvirtinimų, pilių, archeologinių vietovių. Lankomos Valon diu Furnelio sidabro kasyklos.

Politika

Departamento Generalinė taryba ir prefektūra yra Gape. Departamentą Prancūzijos senate nuo 1989 m. atstovauja Marselis Lesbrosas (išrinktas ir 1998 m.), Atstovų rūmuose – Henrieta Martines ir Žoelis Žiro (išrinkti 2002 m.).

Generalinę tarybą sudaro 31 narys, kurie renkami kas treji metai šešerių metų kadencijai. 15 jų išrinkti 2001 m., 16 – 2004 m. Generalinės tarybos pirmininkas Ogiustas Triufemas.

Prefektai

  • 1996 m. – Jean-Christian Cady
  • 1996 m. – Alain Walmetz
  • 1999 m. – Rémi Caron
  • 2002 m. – Patrick Strzoda
  • 2004 m. – Joël Tixier
  • 2005 m. – Jean-François Savy

Nuorodos

Commons-logo.svg.png Vikiteka: Aukštutinių Alpių departamentas – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Vikiteka


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai:
  • VP-bot – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.
  • KS – KS