Auksūdžio III kapinynas
| Auksūdžio III kapinynas | ||
| Kiti pavadinimai | ||
| ||
| Kapinyno-kapinių vaizdas iš vakarų pusės | ||
| Lokalizacija | ||
| Respublika: |  Lietuva
| |
| Apskritis: |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė: |  Kretingos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija: | Darbėnų seniūnija | |
| Gyvenvietė: | Auksūdys (Kretinga) | |
| Kapinių ypatumai | ||
| Plotas, ha | 0.28 | |
| Naudojimas | XVI - XVIII a. | |
| Žvalgymo metai | 1979 m., 1982 m., 1992 m., 2004 m. | |
| Objekto kodas | 16201 | |
|
Žiūrėti didesniame žemėlapyje | ||
Auksūdžio III kapinynas, vadinamas Senkapiais, Kapeliais (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas – 16201; senas registro kodas – A1860; senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AV2032) – kapinynas–ankstyvosios kaimo kapinės Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, Auksūdžio kaime, Darbos upelio kairiajame krante.
Istorija
Kapinės įrengtos apie XVI a. Veikė iki XVIII a. vidurio. Vietos gyventojų vadinamos Senkapiais, Kapeliais. I-jo pasaulinio karo metais apardytos kasant duobes slėptuvėms, o tarpukariu buvo paverstos dirbamu lauku. Didžioji kapinių dalis sunaikinta 1978-1979 m. eksploatuojant žvyro karjerą. Kasant žvyrą buvo randama žmonių griaučių su žalvarinėmis ir geležinėmis įkapėmis, monetomis. Visi mirusieji laidoti galvomis į vakarus.
Tyrimai
1979 ir 1982 m. kapines žvalgė Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba, o 1992 m. – Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras.
1979 m. kapus kasinėjo vietos gyventojas Kostas Grabys su pusbroliu Povilu Anužiu iš Vilniaus. P. Anužio kolekcijoje buvo saugomas II-jo tūkst. vidurio geležinis peilis, kaulinė ir žalvarinė adatinės, 2 amuletai, 2 žalvariniai auskarai, 3 žalvarinės pasaginės segės, 8 žiedai, karolis, 3 sagtelės, apie 10 varinių XVI a. monetų, kurios rastos kapuose po kelias įdėtos į odinius maišelius-pinigines[1].
1979 m. rudenį kapines tyrė Ignas Jablonskis ir Donatas Butkus (Kretingos muziejus), kurie ištyrė kelis suardytus kapus ir aptiko 2 geležinius peilius, peilio geležtės smaigalį, 5 kaltines vinis, sagtį, sagtelę, 2 žalvarinius žiedus praplatinta ir ornamentuota viršutine dalimi, odinio diržo fragmentų, puoštų geometrinio motyvo ornamentais, sudarytais iš smulkių žalvarinių kniedžių, 3 lietuviškus grašius, kurių vienas datuojamas 1501 m.
2004 m. Julius Kanarskas ištyrė 54,35 m² dydžio plotą, kuriame aptiko 1 dvigubą griautinį kapą ir 10 radinių[2]. Kapo duobė pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 2,23 m ilgio, 83–90 cm pločio, nežymiai suapvalintais kampais. Joje buvo palaidoti 30-40 metų vyras ir 25-35 metų moteris, paguldyti į vieną karstą, sukaltą kaltinėmis vinimis. Abu gulėjo aukštielninki, galvomis atsukti į šiaurės vakarus. Vyro kairė ranka buvusi užkišta už nugaros, kojos ištiestos, o moters kojos – sukryžiuotos.
Kapinyno teritorijoje ir aplinkoje aptiktos duobės, kuriose XX a. pirmoje pusėje buvę užkasti žemdirbystei trukdę akmenys.
1987 m. kapinės paskelbtos vietinės reikšmės archeologiniu paminklu (AV2032), 2005 m. – valstybės saugoma kultūros vertybe (A1860).
Šaltiniai
- ↑ Bronius Dakanis. Auksūdžio archeologijos paminklai. – Švyturys (Kretinga), 1992, spalio 10, p. 3
- ↑ Julius Kanarskas. Auksūdžio senkapis III. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2004 metais. Vilnius, 2006, p. 120-122
- Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas. Vilnius, 1993, p. 76
Nuorodos
| ||||||