Auksūdžio II senosios kapinės

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Auksūdžio II senosios kapinės
Kiti pavadinimai

Auksūdžio senosios kapinės,
Pelėkių senosios kapinės,
Leišių kapeliais,
Laukžemės kapais,
Pelėkių kapinėmis

Auksudys Pelekiai kapines 2013.JPG
Lokalizacija
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė: Vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija: Darbėnų seniūnija
Gyvenvietė: Auksūdys (Kretinga)
Kapinių ypatumai
Plotas, ha 0.28
Naudojimas XVI-XIX a.
Žvalgymo metai 1982 m., 1991 m., 1992 m.

Žiūrėti didesniame žemėlapyje


Auksūdžio, Pelėkių senosios kapinės, vad. Leišių kapeliais, Laukžemės kapais, Pelėkių kapinėmis, yra šiaurės vakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Auksūdyje (Darbėnų seniūnija), 1,2 km į šiaurės vakarus nuo kelio Darbėnai-Skuodas, kairiajame Kulšės upelio krante. Saugotinas kultūros paveldo objektas.

70 m į šiaurės rytus yra Leišio kalnelio kapinynas, 290 m į šiaurės rytus – Maro kapeliai, 450 m į pietryčius – Pilalės piliakalnis su kapinynu.

Kapinės

Neveikiančios. Įrengtos aukštumos pakraštyje ir vakarų šlaite, besileidžiančiame į Kulšės upelio slėnį. Netaisyklingo stačiakampio plano, pailgos šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 55 m ilgio ir 46–56 m pločio. Laidojimo žymių ir memorialinės mažosios architektūros statinių nėra. Teritorija buvusi ariama, dirvonuojanti. Šiaurės rytų kampe auga pušis.

Teritorijos plotas – 0,28 ha, perimetras – 212 m.

Istorija

Įkurtos XVI a. Laidoti kitapus Kulšės upelio buvusio Pelėkių kaimo ir palivarko gyventojai. Palivarkas priklausė Laukžemės dvarui, kurio savininkai buvo iš Kuršo hercogystės kilę vokiečių baronai, išpažinę evangelikų liuteronų tikėjimą. Vietos gyventojai dvarininkus liuteronus ir jiems pavaldžius valstiečius pravardžiavo „leišiais“, todėl kapinės buvo pavadintos Leišių kapais, Leišių kapeliais. Be to, kapinės vadintos Laužemės kapais. Šį vardą gavo todėl, kad veikė Laukžemės dvarui priklausančioje žemėje, kuri prie Auksūdžio priskirta XX a. žemės ir administracinio-teritorinio pavaldumo reformų metu.

XX a. I pusėje kapinės priklausė ūkininkui Petrui Stonkui. 1937 m. jose dar stovėjo vienišas medinis kryžius, augo keletas medžių ir krūmų. 1975 m. teritorija numelioruota: medžiai išrauti, per kapines nutiesta melioracijos tranšėja, teritorija iki 1992 m. buvo ariama. Vykdant žemės darbus buvo randama žmonių kaulų.

Tyrimai

Žvalgė: 1982 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (vadovas Romas Olišauskas), 1991 m. – Julius Kanarskas, 1992 m. – Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras (vadovas Vilnius Morkūnas).
Kartografavo: 1974-1976 m. – Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1982 m. – Visasąjunginio žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų instituto Vakarų filialas, 1992 m. – Valstybinis žemėtvarkos institutas.

1991 m. rasta žmogaus kaukolės ir kaulų fragmentų, 2 geležinės kaltinės vinys su plokščiomis galvutėmis, šiaurės rytiniame pakraštyje virš žvėrių urvų 70 cm gylyje aptiktas apardytas griautinis kapas, kuriame mirusysis palaidotas galva į pietryčius.[1]

Šaltiniai

  • Julius Kanarskas. Auksūdžio kaimo kapinės (Darbėnų apyl., Kretingos raj.). - Kretinga, 1992 // Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. - F. 4, b. 169. - L. 20-24, 26, 29


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 103% (+4443-125=4318 wiki spaudos ženklai).