Aurelija Arlauskienė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Aurelija Arlauskienė

Gimė 1959 m. kovo 18 d. (65 m.)
Kelmė

Sutuoktinis(-ė) Danas Arlauskas
Vaikai

Viktorija Liauškaitė (g. 1981 m.)


Veikla
žurnalistė

Alma mater Vilniaus universitetas

Aurelija Arlauskienė-Liauškienė (g. 1959 m. kovo 18 d. Kelmėje) – Lietuvos žurnalistė.

Biografija

1977 m. baigė Kelmės 1-ąją vidurinę mokyklą. 1984 m. Vilniaus universitete baigė žurnalistikos specialybę.

19801990 m. dirbo laikraščio „Vakarinės naujienos“ kurjere, 19801990 m. žurnalo „Darbas ir poilsis“ redakcijos darbuotoja, 19901992 m. laikraščio „Lietuvos aidas“ spec. korespondentė [1] Vakarų Sibire, Maskvoje, Ukrainos granito kasyklose, Gruzijoje, rengė reportažus iš Pietų Osetijos, Cchinvalio, kur tuo metu vyko ginkluotas susirėmimas. 1992 m. Valstybės kontrolės departamento atstovė informacijai, kūrė populiarią Lietuvos televizijos laidą „Faktas“. Vėliau dirbo žurnale „Veidas“, banko „Hermis“ atstovė informacijai. 19941997 m. – laikraščio „Lietuvos aidas“ spec. korespondentė. [2] 1996 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos deleguota Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos narė. 19972000 m. žurnalistų profesinio leidinio „Žurnalistų žinios“ redaktorė. Dirbo dienraščių „Lietuvos žinios”, „Respublika“ žurnalistinių tyrimų skyriuose. Nuo 2008 m. almanacho „Žurnalistika“ redaktorė.

Lietuvos žurnalistų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkė, LŽS Etikos komisijos pirmininko pavaduotoja.

A. Arlauskienės darbai ne kartą apdovanoti LŽS kūrybinių konkursų prizais. Už principingumą ir pilietinę poziciją Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos taryboje Žurnalistų sąjunga A. Arlauskienę paskelbė „1997 metų žurnaliste”. Jos dėka pirmą kartą Lietuvos žurnalistikos istorijoje Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos buvo patikrintos teisme – 1997 m. A. Arlauskienė padavė į teismą sveikatos apsaugos ministrą Juozą Galdiką, neteikusį visuomenei reikšmingos informacijos.

Renka medžiagą disertacijai „Lietuvos periodinės spaudos įtaka politiniam gyvenimui“.

Bibliografija

  • Tomas Šernas: vakar buvo rytoj, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006 m.
  • Asmens kodas – Lietuvos muitinė, 2009 m.

Įvertinimas

Šaltiniai


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 105% (+3955-197=3758 wiki spaudos ženklai).