Aurelija Ragauskaitė
Aurelija Ragauskaitė (g. 1924 m. kovo 31 d. Šiaulėnuose, Šiaulių apskr.) – viena ryškiausių Lietuvos teatro režisierių, įkūrusi Valstybinį jaunimo teatrą Vilniuje ir garsėjusi lietuviškos klasikos pastatymais Šiaulių dramos teatre.
Biografija
Gimė pašto tarnautojo šeimoje, augo Kauno priemiestyje Panemunėje. Tėvas, Edvardas Ragauskas, ten dirbo pašto viršininku, o motina, Ona Ragauskienė (Petruitytė, pulk. Jono Petruičio sesuo), buvo namų šeimininkė. Abu tėvai turėjo gražius balsus ir dalyvavo mėgėjų teatro spektakliuose. Sesuo, Aldona Ragauskaitė, tapo Kauno muzikinio teatro soliste ir režisiere. Studijuodama Maskvoje Aurelija ištekėjo už poeto Juozo Macevičiaus, su kuriuo susilaukė dukros Elenos ir sūnaus Eduardo. Turi anūkes dvynes ir tris proanūkius.
1941 m. baigė Šančių gimnaziją. 1942–1945 m. dirbo vaistinėse mokine, kursuose prie Kauno universiteto įgijo farmacininko (provizoriaus padėjėjo) specialybę. 1945–1947 m. mokėsi Kauno dramos teatro studijoje, nuo 1946 m. vasario 1 d. – dramos pagalbinių aktorių grupėje, nuo 1947 m. – IV kategorijos aktorė
1947–1952 m. Maskvos Anatolijaus Lunačiarskio teatro meno institute baigė aktorinio meistriškumo studijas. 1952–1957 m. Kauno dramos teatro II kategorijos aktorė. 1957–1962 m. A. Lunačiarskio teatro meno institute baigė režisūros studijas.
1959–1961 m. dėstė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, išleido VI aktorių laidą. 1961–1962 m. Vilniaus universiteto estetikos katedros dėstytoja, 1963–1964 m. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos režisierė, 1964–1965 m. Lietuvos valstybinio rusų dramos teatro režisierė, 1965–1968 m. Valstybinio jaunimo teatro vyriausioji režisierė, 1969–1971 m. Vilniaus lėlių teatro vyriausioji režisierė, 1973–1974 m. Lietuvos valstybinio operos ir baleto teatro režisierė, 1974–1979 m. Šiaulių dramos teatro vyriausioji režisierė, 1979–1982 m. Vilniaus teatro „Lėlė“ vyriausioji režisierė, 1983–1991 m. statė spektaklius Lietuvos nacionaliniame dramos teatre ir Klaipėdos dramos teatre
Kritika
Prie geriausiai kritikų įvertintų spektaklių skiriami „Romeo ir Džuljeta“ Jaunimo dramos teatras), „Valdovas“, „Kaip žydėjimas vyšnios“, „Pajūrio kurortas“, „Prisikėlimas“ (Šiaulių dramos teatras). Pati režisierė prie reikšmingų darbų dar skiria spektaklius „Vasarotojai“ (Šiaulių dramos teatras) bei „Gerasis žmogus iš Sezuano“ (Klaipėdos dramos teatras).
Įvairių kritikų nuomone, Ragauskaitės režisūrai būdingas monumentalumas, griežtas konceptualumas, subtilus konstruktyvizmas, vaizdingumas, visų spektaklio komponentų darna. Ji dirbo su tokiais scenografais kaip Dalia Mataitienė, Igoris Ivanovas, Viktorija Gatavynaitė ir kt. Muziką jos statytiems spektakliams rašė Feliksas Bajoras, Osvaldas Balakauskas, Vytautas Kernagis, Benjaminas Gorbulskis ir kt.
Režisuoti spektakliai
- B. Brechto „Geras žmogus iš Sezuano“, Klaipėdos dramos teatre. Premjera 1991 06 13
- Pakartojimas: C. Goldoni „Kivirčai Kjodžoje“, Klaipėdos dramos teatre. Premjera 1991 01 13
- V. Krėvės „Skirgaila“, Klaipėdos dramos teatras. Premjera 1986 10 29
- Pakartojimas: V. Palčinskaitės „Aš vejuosi vasarą“ (vaikams), Klaipėdos dramos teatras. Premjera 1983 10 29
- W. Shakespeare'o „Karalius Lyras“, Vilniaus akademinis dramos teatras. Premjera 1983 03 26
- A. Ragauskaitės „Žvejai ir piratai“, Vilniaus lėlių teatras. Premjera 1980 09 25
- K. Kubilinsko „Uodega vedega“, Vilniaus lėlių teatras. Premjera 1980 02 10
- A. Ragauskaitės kompozicija „Iš ten aš ateinu“ (V. Rimkevičiaus „Vandens lelijos“ motyvais), Šiaulių dramos teatras. Premjera 1979 12 02
- R. Blaumanio „Sūnus palaidūnas“, Šiaulių dramos teatras. Premjera 1979 01 27
- M. Gorkio „Vasarotojai“, Šiaulių dramos teatras. Premjera 1978 06 24
- P. Vaičiūno „Prisikėlimas“, Šiaulių dramos teatras. Premjera 1977 05 19
- V. Palčinskaitės „Septynios snieguolės ir nykštukas“, Šiaulių dramos teatras. Premjera 1976 10 23
- V. Višnevskio „Iš chaoso“ (Optimistinė tragedija), Šiaulių dramos teatras. Premjera 1976 03 27
- A. Ragauskaitės ir I. Liutikaitės „Šią naktį“, Šiaulių dramos teatras. Premjera 1975 12 30
- A. Ragauskaitės „Lyriniai horoskopai“ (poezijos), Šiaulių dramos teatras. Premjera 1975 04 18
- B. Sruogos „Pajūrio kurortas“, Šiaulių dramos teatras. Premjera 1975 04 18
- N. Jasinsko „Kaip žydėjimas vyšnios“, Šiaulių dramos teatras. Premjera 1974 11 16
- C. Goldoni „Kivirčai Kjodžoje“, Šiaulių dramos teatras. Premjera 1974 10 19
- V. Mykolaičio-Putino „Valdovas“, Šiaulių dramos teatras. Premjera 1974 02 09
- Pakartojimas: V. Palčinskaitės „Aš vejuosi vasarą“ (vaikams), Minsko Jaunimo teatras. Premjera 1972 02 10
- Pakartojimas: V. Palčinskaitės „Pienės pūko miestas“, Vilniaus lėlių teatras. Premjera 1971 04 02
- J. Čepuretskio „Kicius, tetulė ir aš“, Vilniaus lėlių teatras. Premjera 1970 03 16
- J. Vilkovskio „Rudnosiukas“, Vilniaus lėlių teatras. Premjera 1969 04 27
- V. Palčinskaitės „Aš vejuosi vasarą“ (vaikams), Valstybinis Jaunimo teatras. Premjera 1968 05 08
- N. Pogodino „Aristokratai“, Valstybinis Jaunimo teatras. Premjera 1968 05 08
- „Naujametinis koncertas“, Valstybinis Jaunimo teatras. Premjera 1966 10 13
- M. Sluckio, V. Miliūno „Du maži žmogeliukai dideliame mieste“ (vaikams), Valstybinis Jaunimo teatras. Premjera 1966 10 13
- G. Mamlino „Fejerverkas“ (vaikams), Valstybinis Jaunimo teatras. Premjera 1966 09 17
- A. Ragauskaitės ir E. Jankutės pagal E. Mieželaitį „Gintaro paukštė“, Valstybinis Jaunimo teatras. Premjera 1966 06 19
- W. Shakespeare'o „Romeo ir Džuljeta“, Valstybinis Jaunimo teatras. Premjera 1966 05 27
- A. Gaidaro „RVR“, Vilniaus rusų dramos teatras. Premjera 1964 12 ?
- V. Rozovo „Vestuvių dieną“, Vilniaus rusų dramos teatras. Premjera 1964 10 03
- J. Švarco „Šešėlis“, Vilniaus rusų dramos teatras. Premjera 1964 04 11
- V. Korostyliovo „Vovka Semėž planetoje“ (vaikams), Vilniaus rusų dramos teatras. Premjera 1963 12 29
- V. Korostyliovo „Karalius Pif-Pafas, bet ne tai svarbiausia“ (vaikams), Vilniaus akademinis dramos teatras. Premjera 1962 12 31
- A. Tolstojaus „Buratino nuotykiai“ (vaikams), Kauno dramos teatras (diplominis spektaklis). Premjera 1962 03 25
Kauno dramos teatre sukurti vaidmenys
- Bernužis - berniukas, A. Vienuolio „Tvirtovė“, 1946
- Naujakurė, A. Griciaus „Išvakarės“, 1952
- Siuzon, P. Beaumarchais „Figaro vedybos“, 1952
- Vesiolkina, M. Gorkio „Barbarai“, 1952
- Klara Gubina, I. Irošnikovos „Kažkur Sibire“, 1952
- Ksenija, B. Lavreniovo „Lūžis“, 1952
- Klava Ogonkova, A. Simukovo „Merginos gražuolės“, 1953
- Korinkina, A. Ostrovskio „Be kaltės kaltieji“, 1953
- Bajuškina ir Trojickaja, Z. Agranenko „Šešiasdešimt valandų“, 1954
- Donja Klara, Tirso de Molinos „Don Chilis žaliakelnis“, 1954
- Virpšienė, A. Griciaus „Karšta vasara“, 1955
- Julija Sevičiova, G. Zapolskos „Ponios Dulskos moralė“, 1955
- Močiutė, K. Treniovo „Liubov Jarovaja“, 1956
- Antonija, R. Blaumanio „Siuvėjų dienos Silmačiuose“, 1956
- Kaimietė, I. Franko „Pavogtoji laimė“, 1956
Įvertinimas
- 1975 m. – Lietuvos TSR nusipelniusios meno veikėjos vardas
- 1976 m. – Lietuvos TSR valstybinė premija
- 1995 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius
- 2002 m. – „Kristoforas“ už nuopelnus Lietuvos kultūrai.
Bibliografija
- Ragauskaitė A. Režisierės užrašai. Vilnius: Scena, 2000.
Apie ją
- Mareckaitė G. Šiaulių dramos teatras. Kn.: Lietuvių teatro istorija: Trečioji knyga 1970–1980. Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2006. P. 306–330.
Nuorodos
|