Australijos gyvūnija
Australija viena iš pirmųjų atsiskyrė nuo Gondvanos žemyno ir nuo to laiko išliko nuo kitų žemynų atskirta jūros. Dėl šios vandens kliūties gyvūnai iš Azijos bei kitų žemynų negalėjo patekti Australiją ir joje išliko savita gyvūnija. Apie 83 % žinduolių, 89 % roplių, 90 % žuvų bei vabzdžių, 93 % varliagyvių rūšių gyvenančių žemyne yra endeminės.[1] Unikalus Australijos bruožas yra placentinių žinduolių trūkumas, išskyrus iš Europos įvežtas žiurkes, lapes, triušius, peles, šikšnosparnius. Dėl to sterbliniai, žinduolių infraklasė, kurios rūšys jauniklius augina sterblėse, įskaitant kengūrinius ir plėšriuosius sterblinius, užima daugelį ekologinių nišų, kurias kitur pasaulyje užima placentiniai gyvūnai. Australijoje gyvena dvi iš penkių žinomų kloakinių rūšių, čia yra gausu nuodingųjų gyvūnų, tarp kurių yra ančiasnapiai, vorai, skorpionai, aštuonkojai, scifomedūzos, moliuskai, karpuotinės ir paprastosios dygliauodegės rajos. Australijoje yra daugiau nuodingųjų nei nenuodingųjų gyvačių rūšių.
Tarp endeminių rūšių taip pat pažymėtini ančiasnapiai ir echidnos. Tarp paukščių pažymėtini yra papūgos kakadu, juodosios gulbės, rojaus paukščiai, lyrauodegiai, didieji besparniai strutiniai: emu, kazuarai. Iš šikšnosparnių labai paplitę „skraidantieji šunys“, mintantys vaisiais – jų antpuoliai daro didelę žalą sodams. Labai paplitę ropliai – krokodilai, gyvatės. Yra dvikvėpės žuvys, gyvenančios išdžiūstančiose upėse. Jos kvėpuoja vandenyje ištirpusiu deguonimi, o upėms išdžiūvus deguonį ima iš oro.
Australijos aborigenų apsigyvenimas žemyne prieš 40 000 metų ir europiečių kolonizacija nuo 1788 m. ženkliai paveikė Australijos gyvūniją. Naminių gyvūnų iki europiečių kolonizacijos Australijoje nebuvo, bet juos įvežus naminiai gyvūnai greitai išplito. Šiuo metu auginamos didelės avių, stambiųjų raguočių bandos, paplito afrikiniai stručiai ir fazanai. Plačiai išplito žvirbliai. 1862 m. įvežus triušius, jų priviso tiek, kad teko imtis ilgalaikių priemonių jų naikinimui. Įvežtiniai gyvūnai (rupūžės, kiaulės, ožkos, stručiai ir kt.) žemyno gyvūnijai padarė didelę žalą.
Nuorodos
| ||||||