Australijos gyventojai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Šiame straipsnyje aprašomi Australijos gyventojai ir pateikiami statistiniai duomenys.

Australija kaip ir Naujoji Zelandija, buvo apgyvendinta dviem bangomis, gyventojams atvykstant jūros keliu. Pirmoji atėjo iš Pietryčių Azijos, išradus pirogą, ir nusidriekė iš vakarų į rytus. Vėliau, XVII a., regionu susidomėjo europiečiai, ypač britai.

Vietiniai gyventojai

Pagrindinis straipsnis: Australijos vietiniai gyventojai.

Prieš 40 000 metų Australijoje apsigyveno pirmykštės medžiotojų gentys, kurios dabar vadinamos aborigenais. Kai XVII a. pabaigoje čia atplaukė britai, aborigenai buvo išstumti toliau į sausringą krašto gilumą. Dėl imigrantų atneštų bėdų (ligų ir žudynių, netekę tradicinių medžioklės plotų) daug aborigenų genčių išnyko. Visiškai išnaikinti aborigenai Tasmanijos saloje, čia paskutinė tasmanė mirė 1876 m. (Lalla Roockh). Likusieji Australijos aborigenai dabar gyvena žymiai skurdesnėmis sąlygomis nei likusieji šalies gyventojai.

Kolonizacija

Europiečiai į Australiją pradėjo keltis nuo 1788 m., kai kapitonas Phillip Port Jacksone įsteigė britų katorgininkų koloniją. 80 metų Australija buvo nusikaltėlių trėmimo vieta. Jie buvo vežami baisiomis sąlygomis buriniais laivais, vadinamaisiais transportais. 1868 m. nusikaltėlių siuntimas buvo sustabdytas. Per tą laiką jų čia atvežta 200 000. 1800 m. europiečių buvo 5 200, o po 50 metų jau 444 000.

XIX a. Australijoje atrasti aukso ir sidabro telkiniai sukėlė didelę imigracijos bangą ir 1858 m. gyventojų skaičius pasiekė 1 mln., 1887 m. - 2 mln., 1889 m. - 3 mln., 1905 m. - 4 mln., 1918 m. - 5 mln., 1921 m. - 5,2 mln., 1931 m. - 6,5 mln.

Kolonizacija ne tik sudarė sąlygas sumišti daugybei rasių ir kultūrų, bet ir davė pradžią didžiulei socialinei nelygybei tarp senųjų gyventojų ir europiečių kolonistų, kurie dar ir šiandien viešpatauja šalies ekonomikoje. Kai kurios vietinės tautos tebereikalauja nepriklausomybės. Australijoje ir Naujoje Zelandijoje čiabuvius užgožė ir iš dalies išnaikino ateiviai.

Dabartiniai gyventojai

Dabar Australija – turtingas kraštas, turintis savitą gyvenimo būdą. Čia ypač mėgstami žaidimai, pramogos gamtoje – banglentės, tenisas ir mėsos kepimas ant iešmo. Gerą vardą turi Australijos režisierių kuriami filmai. Šalies kultūra yra aukšto lygio. Vis dėlto nemažai žemyno gyventojų nerimauja dėl galimos Japonijos konkurencijos.

Etninė ir kultūrinė gyventojų sudėtis

Etninės grupės: baltieji 92 %, azijiečiai (kinai, indai, libaniečiai ir kt.) 7 %, aborigenai ir kiti 1 %

Kalbos: anglų (oficiali) 79,1 %, kinų 2,1 %, italų 1,9 %, kitos 11,1 %.

Religijos ir tikėjimai

Religijos: Romos katalikai 26,6 %, anglikonai 20,7 %, kiti krikščionys 20,7 %, budistai 2,1 %, musulmonai 1,5 %, kiti 1,2 %, 15,3 % netikintys bei 11,7 proc. nenurodo savo religijos.

Krikščionybė į Australiją pateko kartu su pirmaisiais kolonistais anglikoniškojo protestantizmo pavidalu. Katalikybė taip pat pateko iš Anglijos, daugiausia per čia ištremtus airius. Per XVIII-XIX a. katalikų skaičius išaugo iki 1/3 visų gyventojų.

Demografiniai duomenys

Australijos gyventojų skaičiaus raida
Australijos gyventojų amžiaus piramidė

Gyventojų skaičius: 20 264 082 (2006 m. liepa). Gyventojų tankumas: 2,6 gyv./kv.km.

Struktūra pagal amžių:

  • 0-14 m.: 19,6 %
  • 15-64 m.:67,3 %
  • 65 m. ir daugiau: 13,1 %

Vidutinis amžius:

  • bendras: 36,9 m.
  • vyrų: 36 m.
  • moterų: 37,7 m.

Gyventojų skaičiaus augimas: 0,85 %

Gimstamumas: 12,14 gimusiųjų/1000 gyv.

Mirtingumas: 7,51 mirusiųjų/1000 gyv.

Migracija: 3,85 migrantų/1000 gyv.

Kūdikių mirtingumas: 4,63 mirusiųjų/1000 gyv.

Vidutinė gyvenimo trukmė:

  • bendra: 80,5 m.
  • vyrų: 77,64 m.
  • moterų: 83,52 m.

Vaisingumo rodiklis: 1,76 vaiko/1 moteriai

Segančių AIDS: 14 000

Raštingumas:

  • bendras: 99 %
  • vyrų: 99 %
  • moterų: 99 %

Urbanizacija

Miestuose gyvena 92 proc. gyventojų.

Šaltinis


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+5511-0=5511 wiki spaudos ženklai).