Azerbaidžaniečių kalba
Azerbaidžaniečių kalba Azərbaycan dili Азәрбајҹан дили آذربايجان ديلی | |
---|---|
Kalbama: | Azerbaidžane, Irane, Gruzijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Irake, Turkijoje, Sirijoje, Kazachstane |
Kalbančiųjų skaičius: | 23–30 mln. |
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: | 34 |
Kilmė: | |
Rašto sistemos: | Arabų (X a.-dabar) Lotynų (1927-38, 1991-) Azerių Kirilica (1938-91) |
Oficiali kalba: | Azerbaidžanas |
ISO 639-1: | az |
ISO 639-2: | aze |
ISO 639-3: | aze |
Azerbaidžaniečių kalba (taip pat vadinama Azeri, Azərbaycan dili) – viena iš tiurkų kalbų. Priklauso pietvakarių (ogūzų) grupei, bet turi bruožų, būdingų šiaurės vakarų (kipčiakų) grupės kalboms. Paplitusi Azerbaidžane, Irane, Gruzijoje, Rusijoje, Irake, Turkijoje.
Kalba yra gimininga turkų, turkmėnų, Krymo totorių kalboms. Daug tarmių, kurios skirstomos į Baku, Nuchos ir Kazach-Gandžos grupes. Azerbaidžaniečių kalbos leksikai didelę įtaką padarė persų ir arabų kalbos.
Azerbaidžaniečių literatūros istorija prasideda XVI a., tačiau kraštas buvo taip veikiamas persų kultūros, kad kai kurie Azerbaidžano literatūros veikalai buvo sukurti persų kalba.
Tarmės
Kalba skirstoma į dvi pagrindines tarmių grupes:
- azj – šiaurės azerbaidžaniečių kalba (Azerbaidžanas ir Kaukazas)
- azb – pietų azerbaidžaniečių kalba (Iranas, Irakas, Turkija)
Kiekviena šių grupių turi daug tarmių. Salčiukų, kaškajų ir chaladžų kalbos neretai taip pat laikomos azerbaidžaniečių tarmėmis.
Nuorodos
- aze Etnologijos kalbos kodo „aze“ informacija (angl. Ethnologue information on language by code „aze“)
- Anglų-azerbaidžaniečių (azeri) kalbų žodynas
|
|