Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Azovo jūra

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Azovo jūra iš kosmoso

Azovo jūra (ukr. Азовське море, rus. Азовское море, Antikoje vadinta Palus Maeotis arba Maiotis) – nedidelė vidinė jūra, į šiaurės rytus nuo Juodosios jūros, su kuria jungia 4,2 km pločio Kerčės sąsiauris (rus. k.Керчь-Еникальский пролив). Šiauriniame krante yra Ukraina, rytiniame – Rusija, pietuose Krymo pusiasalis. Vakarinėje dalyje yra daug smėlingų nerijų, didžiausia jų – Arabato atskiria Sivašo įlanką (rus. k.Сиваш arba Гнилое море). Tai pati sekliausia pasaulio jūra.

Geografija

  • Plotas – 37 805 km²
  • Kranto linija – 1472 km
  • Didžiausias gylis – iki 15 m;
  • Didžiausia sala – Biriučij;
  • Vandens sūrumas 11 ‰, pietinėje dalyje 2 - 4 ‰

Didžiausi uostai – Rusijoje: Rostovas prie Dono, Taganrogas, Jeiskas; Ukrainoje – Berdianskas, Mariupolis.

Didžiausios upės, įtekančios į jūrą – Donas ir Kubanė.

Kitomis kalbomis

Senovės graikai vadino Μαιῶτις, romėnai – Palus Macotis, skitai – Kargaluk, arabai – Nitšlak arba Baral-Azov, turkai – Barjak Asaal arba Bachr-Assak („Tamsiai mėlyna jūra“); dabartinėje turkų kalboje – Azakdenizi.

Pavadinimo kilmė

Pavadinimo kilmės versijos yra tokios:

  • turkų kalba – azakžemas, menkas.
  • legendinis polovcų princas Azum ar Asuf, kuris 1067 žuvo gindamas miestą šiose apylinkėse.

Vikiteka


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: