Būdvardis
Būdvardis – kalbos dalis, žymintį daikto ypatybę ir atsakanti į klausimus koks?, kokia?, kokie?, kokios?
Indoeuropiečių kalbose būdvardis išsivystė iš daiktavardžio ir galutinai atsiskyrė nuo jo vėlyvuoju indoeuropiečių kalbų laikotarpiu, kuomet pradėtas kaityti giminėmis ir derinti gimine, skaičiumi bei linksniu su pažymimuoju žodžiu (daiktavardžiu). Būdvardžio kategorijos raida tęsėsi indoeuropiečių kalbų dialektuose. Seniausią būdvardžio kaitymo giminėmis raidos etapą rodo hetitų kalba, kurioje ši kalbos dalis turi 2 giminių formas – bendrąją ir bevardę.
Prūsų kalboje išlikus bevardės giminės daiktavardžiams buvo vartojami ir bevardės giminės būdvardžio pažyminio funkcija (stae neu-wenen Testamenten „tas naujasis Testamentas“). Latvių kalboje įvardžių galūnes yra perėmė ne tik būdvardžiai, bet ir daiktavardžiai (visoje vardažodžių sistemoje yra pronominalinis linksniavimas, plg.: vyr. g. vns. naud. liet. geram tėvui, latv. labam tēvam, vns. viet. liet. gerame tėve, latv. laba tēvu, dgs. vard. liet. geri tėvai, latv. labi tēvi, dgs. naud. liet. geriems tėvams, latv. labiem tēviem). Senovės indoeuropiečių kalbose (hetitų, sanskrite, senovės graikų, lotynų) išlikęs senovinis nominalinis linksniavimo tipas, būdingas tiek daiktavardžiams, tiek būdvardžiams[1].
Dalyje kalbų, pavyzdžiui, japonų, sintaksine prasme būdvardžių nėra, juos atstoja modifikuotos kitos kalbos dalys.
Sintaksė
Sakinyje dažniausiai eina pažyminiu pvz: Margos rudens dienos slinko pro didžiulį svetainės langą. , tariniu pvz: Visur žalia.
Morfologija
Morfologiniai būdvardžio požymiai skirtingose kalbose yra nevienodi.
Senovės indoeuropiečių kalbose (sanskrito, lotynų) buvo linksniuojami panašiai kaip daiktavardžiai, tačiau daugelis dabartinių kalbų (prancūzų, armėnų) jų nelinksniuoja. Baltų, germanų ir dalies slavų kalbų būdvardžiai turi įvardines galūnes. Daugelyje kalbų yra laipsniuojami. Kai kuriose kalbose, taip pat ir lietuvių, derinami su daiktavardžiais. Lietuvių kalboje kaitomi giminėmis, skaičiais.
Įvardžiuotiniai būdvardžiai
Skirstomi į įvardžiuotinius (naujasis, tyrasis) ir paprastus (naujas, tyras). Įvardžiuotinių būdvardžių (taip pat skaitvardžių, įvardžių) vienaskaitos galininke ir daugiskaitos kilmininke rašome po 2 nosines, pvz.: naująjį, naująją, aukštesnįjį, aukštesniąją, aukščiausiąjį, aukščiausiąją, naujųjų, aukštesniųjų, aukščiausiųjų.(Įvardžiuotinių formų būdvardžiai neturi, kai galūnė is arba ė, pvz.: medinis, medinė. Įvardžiuotinių būdvardžių moteriškosios giminės vienaskaitos įnagininke ir daugiskaitos galininke ant priešpaskutinės balsės rašome nosinę (ąja, ąsias), pvz.: naująja, geresniąja, geriausiąja, naująsias, geresniąsias, geriausiąsias. Tavąja pirmąja geriausiąja vyšnia, tavąsias pirmąsias geriausiąsias vyšnias. P.s. Geresnes, nes geresnė, bet – geresniąsias, geriausiąsias, nes geresnioji, geriausioji. Jokiame linksniuojamajame būdvardyje negali būti nosinės naudininko, vietininko bei šauksmininko linksniuose, pvz.: mažajai gerajai seseriai, jaunesniajai pusseserei ir vyriausiajai jų draugei didžiajame kambaryje teko žaisti.
Morfologiniai požymiai lietuvių kalboje
Kalbos dalis | Pavyzdžiai | Skyrius | Rūšis | Linksnis | Skaičius | Giminė | Laipsnis | Laikas | Nuosaka | Asmuo |
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Būdvardis | tylus, svajingas | paprastieji / įvardžiuotiniai /kokybinis / santykinis | – | V. / K. / N. / G. / Įn. / Vt. / Š. | vns. / dgs. | mot. / vyr. / beasmenė | nelyginamasis / aukštesnysis / aukščiausias | – | – | – |
Linksniavimas
Yra septyni linksniai:
Linksnis | Sutrumpinimas | Klausimas | Pavyzdys vns. | Pavyzdys dgs. |
---|---|---|---|---|
Vardininkas | V., vard. | koks?, kokia? | ramus, rami | ramūs, ramios |
Kilmininkas | K., kilm. | kokio?, kokios? | ramaus, ramios | ramių |
Naudininkas | N., naud. | kokiam?, kokiai? | ramiam, ramiai | ramiems, ramioms |
Galininkas | G., gal. | kokį?, kokią? | ramų, ramią | ramius, ramias |
Įnagininkas | Įn., įnag. | kokiu?, kokia? | ramiu, ramia | ramiais, ramiomis |
Vietininkas | Vt., viet. | kokiame?, kokioje? | ramiame, ramioje | ramiuose, ramiose |
Šauksmininkas | Š., šauksm. | – | ramus!, rami! | ramūs!, ramios! |
Būdvardžiai turi tris laipsniuotes: Nelyginamąją, aukštesniąją, aukščiausiąją. Pvz.: Ramus, ramesnis, ramiausias.
Kaitymas skaičiais
Yra vienaskaita ir daugiskaita.
vns. | dgs. |
---|---|
ypatingas | ypatingi |
daili | dailios |
smailas | smailūs |
karšta | karštos |
Kaitymas giminėmis
Būdvardis kaitomas moteriška, vyriška ir bevarde giminėmis. Bevardė giminė nekaitoma ir nederinama su daiktavardžiu linksniais, giminėmis, skaičiais, pvz.: maža, kas nauja, kas gera. Kadangi bevardės giminės būdvardžiai nelinksniuojami – galūnėje nėra nosinės, pvz.: gera, šilta (nereikia daiktavardžio).
Vyr. gim. | Mot. gim. | Bevardė gim. |
---|---|---|
tylus | tyli | tylu |
garsus | garsi | garsu |
Laipsniavimas
Būdvardžių formos, kurios rodo skirtingą tos pačios ypatybės kiekį, vadinamos būdvardžių laipsniais. Būdvardžiai turi tris pagrindinius laipsnius: nelyginamąjį, aukštesnįjį(priesaga esn) ir aukščiausią(priesaga iaus). Yra ir tarpiniai laipsniai: aukštėlesnysis ir visų aukščiausias.
Nelyginamasis | Aukštėlesnysis | Aukštesnysis | Aukščiausias | Visų aukščiausias |
---|---|---|---|---|
nelaimingas | nelaimingėlesnis | nelaimingesnis | nelaimingiausias | pats nelaimingiausias |
gailestinga | gailestingėlesnė | gailestingesnė | gailestingiausia | pati gailestingiausia |
Ne visi būdvardžiai yra laipsniuojami. Būdvardžiai, reiškiantys tokias ypatybes, kurių daiktai negali turėti didesnio ar mažesnio kiekio, laipsnių neturi: medinis, basas, pėsčias, batuotas, mėsiškas.
Sudarymas
- Su priesagomis: laimė – laimingas, ūsai – ūsuotas.
Jei būdvardžiai padaryti su priešdėliais apy, po, tai vardininko linksnyje yra galūne ė, pvz.: apygerei(apygerė), pojautrei(pojautrė). Apyjaunei moteriai ir jos jaunesnei(jaunesnė) dukteriai teko skubėti. Apypigei skarelei trūko pinigų. Bet. Apypigiai (kaip?) nusipirkau apygražę skarelę. Jaunylei(jaunylė) seseriai teko pirkti apynaujes basutes.
Būdvardžiai paprastai vartojami su daiktavardžiais ir derinami su jais, t. y. vartojami tuo pačiu linksniu, skaičiumi ir gimine, kaip atitinkami daiktavardžiai.
Šaltiniai
- ↑ Būdvardis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. ISBN 978-5-420-01654-1.
|