Babtų valsčius
Babtų valsčius | ||
Centras: | Babtai | |
Carmetis | Kauno apskritis (1861–1915) | |
XX a. tarpukaris | Kauno apskritis (1919–1948) | |
Sovietmetis | Vilkijos apskritis (1948–1950) |
Babtų valsčius (rus. Бобтовская волость) buvo vidurio Lietuvoje. Centras – Babtai.
Istorija
Valsčius įkurtas carmečiu 1861 m., didžiąją laiko dalį priklausė Kauno apskričiai. 1923 m. jame buvo 879 ūkiai, 59 gyvenamosios vietovės.
Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Kėdainių rajonui (1 apylinkė), Vilijampolės rajonui (5 apylinkės) ir Vilkijos rajonui (4 apylinkės).
Valsčiaus istorija | |||||
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Kiti teritoriniai vienetai | Gyvenvietės |
1923 | 183 | 6345 | 1308 | ||
1949 (išsamiau) |
226 | 10 apylinkių |
Apylinkės 1949 m.
- Antaginės apylinkė
- Babtų apylinkė
- Gailiušių apylinkė
- Gaižuvėlės apylinkė
- Kilbisų apylinkė
- Muniškių apylinkė
- Panevėžiuko apylinkė
- Piepalių apylinkė
- Vilkėnų apylinkė
- Vosiškių apylinkė
Gyvenvietės
1934 m. valsčiuje buvę kaimai:[1]
- Algupis
- Antaginė
- Antaginėliai
- Babtai, mst.
- Bajėnai
- Berlainiai
- Daubarai
- Eglynai
- Gailiušai
- Gaižuvėlė-Podstrūnė
- Gaižuvėlė-Zastrėlė
- Janušaičiai
- Juodonys
- Jugintai
- Kaniukai
- Kampai-Klementai
- Kampai-Maciejūnai
- Kampai-Tucaičiai
- Kilbisai
- Lipanuvka
- Muniškiai
- Naujatrobis
- Naujatrobis-Būda
- Padaugupis
- Panevėžiukas, bažnytkaimis
- Paparčiai
- Pepaliai
- Rokiškė
- Sitkūnai
- Sitkūnų kolonijos
- Stabaunyčia
- Šašai
- Tuleja
- Urnežiai
- Varekonys
- Vejona
- Vidriškė
- Vikūnai
- Vilčatava
- Vosiškė
- Zacišos kolonijos
Žymūs žmonės
Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
Gimimo metai | Gimimo vieta | Asmuo | Mirties metai |
1895 | Babtynas | Kazys Karpius, rašytojas, žurnalistas | 1971 |
1896 | Muniškiai | Juozas Barzda-Bradauskas, karininkas | 1953 |
1917 | Paparčiai | Antanas Barkauskas, LTSR veikėjas | 2008 |
1924 | Vareikoniai | Marija Matušakaitė, dailėtyrininkė, architektė |
Šaltiniai
- ↑ Babtų valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, II t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1933-1934. T. 2: Atskilėlis–Batoras, XVI p., 594 psl.