Badeno didžioji kunigaikštystė
 |
|---|
| Švabijos istorija |
| Švabijos priešistorė: Germanai |
| Svebai, Alemanai |
| Alemanija |
| Frankų imperija |
| Švabijos kunigaikštystė |
| Šventoji Romos imperija |
| Konradinai > Hohenštaufenai |
| Švabijos valstybėlės |
| Veimaro Respublika: |
| Badenas, Viurtembergas, Hohencolernas |
| Trečiasis Reichas |
| Vokietija (Badenas-Viurtembergas) |
| Svarbiausi regionai: |
| Badenas, Viurtembergas, Hohencolernas |
Badeno didžioji kunigaikštystė (vok. Großherzogtum Baden) buvo istorinė valstybė, egzistavusi 1806–1918 m. pietvakarių Vokietijoje, dešiniajame Reino krante, istoriniame Badeno regione.
Vakarinę ir pietinę sieną sudarė Reinas. Rytinėje pusėje iš trijų pusių ji supo Viurtembergo karalystę. Šiaurėje ši valstybė ribojosi su Bavarijos karalyste ir Heseno-Darmštato didžiąja kunigaikštyste, vakaruose Reinas Badeną skyrė nuo Bavarijos Reino Palatinato ir Elzaso (dabartinėje Prancūzijoje), pietuose ribojosi su Šveicarija, o pietryčiuose su Hohencolernų-Zigmaringeno kunigaikštyste.
Valstybės plotas buvo 15 071 km². Gyventojų buvo apie 1 mln. Apie pusę jų buvo katalikai, kiti - protestantai.
Didžiausi valstybės miestai: Karlsruė, Manheimas, Freiburgas, Pforcheimas, Heidelbergas, Baden-Badenas.
Istorija
Apie ankstesnę istoriją žr straipsnį Badenas
Badeno augimas
1803-6 m. po Šventosios Romos imperijos panaikinimo iki tol buvusi labai maža Badeno markgrafystė teritoriškai labai išsiplėtė ir tapo didžiąja kunigaikštyste. 1803 m. hercogas Karolis Fridrychas (1738-1811 m.) prarado žemes Reino kairiajame krante, tačiau už tai Napoleonas I jam kompensavo kitomis vokiečių žemėmis ir valstybės teritorija 1803-1810 m. padidėjo nuo 700 km² iki 15 000 km², o gyventojų nuo 190 000 iki 1 000 000. Prisidėjęs prie Reino sąjungos, hercogas gavo ir didžiojo kunigaikščio titulą.
Jo vaikaitis ir įpėdinis Karolis Liudvikas (m. 1818) vedė Napoleono įdukrę Stefaniją Beauharnais ir 1815 m. prisidėjo prie Vokietijos konfederacijos, 1818 m. išleido konstituciją. Tuo metu Badeno didžiosis kunigaikštystės teritorija sutampa su viso Badeno regiono teritorija. Tuo metu visa Švabija buvo padalinta tarp trijų didelių valstybių, iš kurių viena buvo Badenas.
Klestėjimas
1848 m. revoliucijos Vokietijoje metu Badenas buvo vienas iš revoliucionierių veiksmų centrų. 1849 m. tai buvo vienintelė Vokietijos valstybė trumpam tapusi respublika. Badenas dalyvavo 1870-1871 m. Prancūzijos-Prūsijos kare ir įėjo į Vokietijos imperijos sudėtį.
Pabaiga
Paskutinis didysis kunigaikštis Fridrychas II (1857-1918 m.) atsisakė sosto 1918 m. vokiečių revoliucijos metu. Badenas tapo respublika, Vokietijos Veimaro respublikos sudėtine dalimi.
| ||||||