Prūsų Ylava

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Bagrationovskas)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Prūsų Ylava
Bagrationovskas
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->
   Coat of Arms of Bagrationovsk (Kaliningrad oblast).png   
Bagrationowsk1.jpg

Prūsų Ylava
Bagrationovskas
54°23′07″N 20°38′09″E / 54.3852324°N 20.6359238°E / 54.3852324; 20.6359238 (Prūsų Ylava)Koordinatės:54°23′07″N 20°38′09″E / 54.3852324°N 20.6359238°E / 54.3852324; 20.6359238 (Prūsų Ylava)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė: Vėliava Rusija
Federalinė apygarda: Šiaurės Vakarų federalinė apygarda
Sritis: Vėliava Karaliaučiaus sritis
Rajonas: Vėliava Bagrationovsko rajonas
Miesto gyvenvietė: Bagrationovsko miesto gyvenvietė
Įkūrimo data: 1336 m.
Gyventojų: 4 323 (2010 m.)
Plotas: 8 km²
Tankumas (2010): 540 žm./km²
Altitudė: 70 m
Istoriniai pavadinimai

vok. Preußisch Eylau
rus. Багратионовск

Pašto kodas: 238420
Tel. kodas: +7 40156

Prūsų Ylava arba Bagrationovskas (rus. Багратионовск; sen. prūsų Ylawa, Ylowa; vok. Preußisch Eylau) – miestas Kaliningrado srities pietvakarinėje dalyje, prie sienos su Lenkijos Respublika, 48 km nuo Kaliningrado. Bagrationovsko rajono centras. [1][2]

Turinys

Istorija

Įkurtas 1325 m. kryžiuočių užkariautos prūsų pilies vietoje pastačius atraminę pilį tolesnei Teutonų ordino ekspansijai į baltų kraštus. 1348 m. Balgos komturas suteikė miestelio teises, tačiau 1455 m. beveik visas miestelis sudegė. 1514 m. suteikta turgaus teisė, o 1585 m. hercogas Georgas Fridrichas suteikė miesto teises. 1520 ir 1525 m. miestą buvo užėmę lenkai.

1807 m. vasario 7-8 d. prie miesto įvyko kautynės tarp prancūzų, vadovaujamų Napoleono Bonaparto ir sąjunginių Prūsijos karalystės bei Rusijos kariuomenių. Nugalėjęs mūšyje Napoleonas 10 dienų gyveno Landsbergo (dabar Centrinė) gatvėje. 1856 m. šiam mūšiui atminti pastatytas paminklas. 1946 m. rugsėjo 7 d. TSRS Auščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku miestas pavadintas 1807 m. Ylavos mūšio dalyvio Petro Bagrationo vardu.

1819 m. Prūsų Ylava tapo apskrities centru.

1822 m. čia lankėsi lietuvių etnografas Eduardas Gizevijus. Dešimt kilometrų nuo miesto, ant Prūsos upės kranto piliakalnio stovėjo prūsų pilis. Tai – prūsu sukilėlių vado Herkaus Manto gimtinė Besleda.

1866 m. nutiestas geležinkelis iš Karaliaučiaus į Bartuvą (dabar Bartoszyce). 1914 m. rugpjūčio mėn. prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui miestą buvo užėmusi Rusijos imperijos kariuomenė.

1945 m. miestą vėl užėmė rusai, 1946 m. vietiniai gyventojai deportuoti i Vokietiją, vietoje jų atvežti persikėlėliai iš Baltarusijos, Ukrainos, Stalingrado ir Centrinės Rusijos.

Savivalda

1348 m. Balgos komtūras suteikė miestelio teises, tačiau 1455 m. beveik visas miestelis sudegė. 1514 m. suteikta turgaus teisė, o 1585 m. hercogas Georgas Fridrichas suteikė Liubeko miesto teises. 15251657 m. Lenkijos karalystės Prūsijos kunigaikštystės, 16571723 m. Brandenburgo-Prūsijos Prūsijos kunigaikštystės, 17231819 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos departamento, 18191871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871-1918 m. Vokietijos imperijos, 1918-1933 m. Veimaro respublikos, 1933-1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos administracinis Ylavos apskrities centras.[3]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
15251657 m. Prūsijos kunigaikštystė Lenkijos karalystė
16571723 m. Prūsijos kunigaikštystė Brandenburgo marka
17231819 m. Rytų Prūsijos departamentas Prūsijos karalystė
18191945 m. Ylavos apskritis Karaliaučiaus apygarda
1945–1946 m. Rytų Prūsija TSRS
1946–1946 m. Kroicburgo rajonas TSRS
19462008 m. Bagrationovsko rajonas Kaliningrado sritis
nuo 2008 m. Bagrationovsko municipalinis rajonas Kaliningrado sritis


Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1875 m. ir 2010 m.
1875 m. 1890 m. 1910 m.sur. 1933 m.sur. 1939 m.sur. 1945 m.
3 738 3 446 3 270 4 322 7 461 200
1959 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2002 m.sur. 2006 m. 2010 m.
4 400 6 000 6 728 7 216 6 773 6 579


Prūsų Ylava 1861–1862 m. Prūsijos karalystės generalinio štabo žemėlapyje.[4][5] [6][7]


Ekonomika

Bagrationovske veikia šaldymo ir prekybos įrenginių gamykla, baldų fabrikas, malūnas, kitos žemės ūkio produkcijos perdirbimo ir maisto pramonės įmonės.

Šaltiniai

  1. Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
  2. Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos. Patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2002. ISBN 5420014882
  3. Algirdas Matulevičius, Martynas Purvinas. Ylavos istorija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. - 763 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  4. kdr100.de mirusi nuoroda.
  5. www.deutschefotothek.de Karte des Deutschen Reiches, 1:100 000, Teil I/IV: Blatt... Übersichtsblatt zur Karte des Deutschen Reiches, 1:100 000, 1936
  6. www.deutschefotothek.de jpg Karte des Deutschen Reiches, 1:100 000, Teil I/IV: Blatt... Übersichtsblatt zur Karte des Deutschen Reiches, 1:100 000, 1936
  7. ELIP jpg Karte des Deutschen Reiches, 1:100 000, Teil I/IV: Blatt... Übersichtsblatt zur Karte des Deutschen Reiches, 1:100 000, 1936

  • Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
  • Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
  • Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.
  • Georg Dehio, Handbuch der Deutschen Kunstdenkmäler, neu bearb. von Ernst Gall, Deutschordensland Preussen, unter Mitw. von Bernhard Schmid und Grete Tiemann, München; Berlin, Deutscher Kunstverlag, 1952
  • Handbuch der historischen Stätten, Ost – und Westpreussen, hrsg. von Erich Weise, Stuttgart, Kröner, 1981, ISBN 3-520-31701-X (unveränd. Nachdr. d. 1. Aufl. 1966)
  • Andrzej Rzempołuch, Przewodnik po zabytkach sztuki dawnych Prus Wschodnich, Olsztyn, Remix, 1992, ISBN 83-900155-1-X
  • Dehio-Handbuch der Kunstdenkmäler West – und Ostpreussen. Die ehemaligen Provinzen West – und Ostpreussen (Deutschordensland Preussen) mit Bütower und Lauenburger Land, bearb. von Michael Antoni, München; Berlin, Dt. Kunstverl., 1993, ISBN 3-422-03025-5
  • Juri Iwanow, Königsberg und Umgebung, Dülmen, Laumann-Verl., 1994, ISBN 3-87466-185-7
  • Anatolij Bachtin, Gerhard Doliesen, Vergessene Kultur. Kirchen in Nord-Ostpreussen. Eine Dokumentation, 2. Aufl., Husum, Husum, 1998, ISBN 3-88042-849-2
  • Jarosław Komorowski, Pruska Iława. Spotkania z Zabytkami, Nr 7/2007 ISSN 0137-222X
  • Vadim Kurpakov, Kaliningradskaja oblast. Putevoditel, Kaliningrad, Terra Baltika, 2007, ISBN 978-5-98777-012-2


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: