Bahreinas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
مملكة البحرين
Mamlakat al Bahrayn
Flag of Bahrain.svg Coat of arms of Bahrain.svg
(Detaliau) (Detaliau)
Bahreinas žemėlapyje
Valstybinė kalba arabų
Sostinė Manama
Didžiausias miestas Manama
Valstybės vadovai Hamad bin Isa Al Khalifa
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
760760 km²
76,000 ha
293.436 mi²
km² (175)
0 %
Gyventojų
 - 2012 m. [1]
 - Tankis
 
1 341 599 (155)
1765.261,765.26 žm./km²
17.653 žm./ha
4,572.023 žm./mi²
žm./km² (5)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2006 (progn.)
17,70 mlrd. $ (119)
25300 $ (31)
Valiuta Bahreino dinaras (BHD)
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC+3
netaikomas
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
nuo Persijos
1783 m.
Valstybinis himnas Bahreino himnas
ISO kodas BH
ISO3 kodas BHR
ISO skaitmeninis kodas 048
FIPS kodas BA
GeoName kodas 290291
Interneto kodas .bh
Šalies tel. kodas 973
Commons-logo.svg Vikiteka: BahreinasVikiteka

Bahreino Karalystė (Bahreinas) – salų valstybė Persijos įlankoje, Artimuosiuose Rytuose.

Turinys

Istorija

Bachreinas-orn.png
Bachreino regiono istorija
Dilmunas, Maganas
Rašidunai > Omejadai > Abasidai
Karmatai
Ujunidų dinastija
Usfuridų dinastija
Ormuzas
Džebridų dinastija
Muntafikų dinastija, Portugalai
Osmanų imperija
Bani Chalidai
Saudo Arabija, Bahreinas, Kataras, Kuveitas, JAE

Pagrindinis straipsnis: Bahreino istorija, Bachreinas (regionas)

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Bahreino politinė sistema

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Bahreino gubernijos Valstybė suskirstyta į 12 administracinių teritorinių vienetų(manatikvų).

Geografija

Pagrindinis straipsnis: Bahreino geografija

Bahreinas susideda iš 33 salų, tarp jų to paties pavadinimo pagrindinė sala, Muharraq, Sitra, Hawar ir Umm Nasan salos. Bahreino salą su Saudo Arabija jungia didžiulis pylimas, kuriuo eina automobilių kelias. Salos sudarytos daugiausia iš klinčių. Paviršius – žemuma. Didžiausias aukštis 135 m (ad Duchano kalva Bahreino salos viduryje).

Klimatas

Klimatas karštas ir labai sausas. Sausį temperatūra 10-20 °C, liepą 30-38 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis 70 mm, per metus niekada neiškrinta daugiau 100 mm kritulių. Vandens temperatūra Bahreino įlankoje rugpjūčio mėn. pakyla iki 35 °C, vandens druskingumas 48 %. Salose vyrauja smėlio dykumos, akmeningos stepės ir įdruskėjusios pelkės vadinamos sebchos. Dažnos dulkių audros.

Augmenija ir gyvūnija

Būdinga kserofitinė ir halofitinė augalija. Daug paukščių. Bahreino įlankoje veisiasi baltieji ir tigriniai rykliai, sardinės, lašišos, tunai, medūzos, jūrų žvaigždės, jūrų ežiai, vėžiagyviai, aštuonkojai ir kiti moliuskai. Yra apie 2 000 koralų rūšių.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – Bahreino administracinis suskirstymas.

Bahreinas suskirstytas į 5 gubernijas:

Žemėlapis Gubernijos
Governorates of Bahrain.svg
1. Sostinės gubernija
2. Centrinė gubernija
3. Muharraq gubernija
4. Šiaurės gubernija
5. Pietų gubernija

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Bahreino ekonomika

Bahreinas buvo vienas iš pagrindinių perlų centrų, bei jų gavyba sumažėjo XX a. 1931 m. buvo atrasta nafta, iš kurios pelno buvo rengiami šalies modernizavimo projektai, daugiausia šalies sveikatos apsaugos ir švietimo sistemose. Nafta ir jos produktai sudaro 60 % Bahreino eksporto, bet prognozuojama kad nafta Bahreine išseks jau po 10-20 metų. Šalyje yra aliuminio lydymo, chemijos pramonės (plastikai, dažai), bankininkystės ir finansų (šaliai priklauso ketvirtadalis „Gulf Air“ oro transporto bendrovės akcijų), laivų taisymo ekonomikos šakos. Yra žvejybos pramonė, auginami vaisiai ir daržovės (Bahreinas įsivežė žemės ir įrengė drėkinimo sistemas, tik todėl čia galimas vasių ir daržovių auginimas), bet dauguma jų yra eksportuojama.

Pagrindiniai šalies partneriai yra Saudo Arabija.

Demografija

Pagrindinis straipsnis: Bahreino demografija

Bahreino populiacijos kitimas 1961 - 2003 m. Per šį laikotarpį Bahreino gyventojų skaičius išaugo maždaug 4 kartus. Šalies populiacija grafike yra pateikiama tūkstančiais.

Bahreinas yra viena iš tankiausiai apgyvendintų valstybių pasaulyje. Maždaug du trečdaliai gyventojų yra arabai. Be to, didelę populiacijos dalį sudaro persai. Pagrindinė kalba - arabų. Kitos plačiau paplitusios kalbos yra anglų, persų ir urdu. Pasak 2001 m. surašymo, 15 m. ir vyresnių žmonių raštingumas šalyje yra 86,5 % (vyrų - 88,6 %, moterų - 83,6 %). Anot 2009 m. apskaičiavimų, vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo Bahreine yra 75,16 metų (vyrų - 72,64 m., moterų - 77,76 m.) - kiek didesnė nei Lietuvos.[2] Gyventojų amžiaus struktūra:[2]

  • 0-14 metų: 25,9 %
  • 15-64 metų: 70,2 %
  • 65 metų ir vyresni: 3,9 % (2009 m. apsk.)
P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1981 m. ir 2012 m.
1981 m. 1991 m. 2000 m. 2001 m.sur. 2002 m. 2003 m. 2010 m. 2012 m.
350 798 508 037 654 623 650 600 672 100 689 400 1 234 571 1 341 599

Religija

Oficiali Bahreino religija yra Islamas, kurią praktikuoja didžioji dalis šalies gyventojų. Tiesa, dėl imigrantų antplūdžio iš nemusulmoniškų valstybių (daugiausiai Indijos, Filipinų ir Šri Lankos[3]) musulmonų procentas šalyje pastaruoju metu sumažėjo. Pasak 2001 m. surašymo, musulmonai sudaro 81,2 % šalies gyventojų, krikščionys - 9 %, kiti - 9,8 %.[2]. Anot neoficialių šaltinių, 33 % Bahreino musulmonų yra sunitai, 66 % - šiitai.[4]

Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Bahreino kultūra

Kita informacija

Šaltiniai


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai:
  • VP-bot – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.
  • Vpovilaitis – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.