Baidarių ir kanojų irklavimas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
 Vaizdas:Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Enciklopedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite; apie sutvarkymą galite pranešti specialiame Enciklopedijos projekte.

Baidarių ir kanojų irklavimas (BKI) – olimpinė sporto šaka. Olimpinės distancijos – 200 ir 1000 metrų. Baidarių ir kanojų irklavimo varžybos vykdomos stovinčiame vandenyje – ežeruose, kanaluose ir pan., ir tuo skiriasi nuo baidarių ir kanojų slalomo. Veikia Tarptautinė baidarių ir kanojų irklavimo federacija (įkurta 1924 m.).

Lietuva

1936 m. ir 1937 m. liepos mėn. akademinis sporto klubas surengė 500 km baidarių lenktynes Lietuvos ežerais. Dalyvavo 20 baidarių įgulų, 1938 m. Kuršių mariose vyko Lietuvos tautinės olimpiados dviviečių baidarių lenktynės: 2000 m nuotolyje vyrams ir 1000 m nuotolyje moterims. Dalyvavo Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių baidarininkai (Šiaulių jachtklubas Kauno jachtklubo padalinys) L.S.Ž. 1 tomas 68 psl. daugiau duomenų nerasta.

1940-09-15 Kaune buvo surengtos pirmosios baidarių irklavimo pirmenybės (jose dalyvavo tik kauniečiai).

1957 m. Europos čempionatas (Gentas, Belgija): A. ir M. Rudzinskai K-4 1000 auksas.

1958 m. Pasaulio pirmenybės (Praha, Čekoslovakija): Alfonsas ir Mykolas Rudzinskai (Lietuva) su V. Zvezdkin ir V. Stepanov (Rusija) iškovojo K-4 1000 bronzos medalius.

1959 m. II SSRS tautų spartakiadoje aukso medalius iškovojo baidarių irkluotojai L. Fedorenka ir M. Rudzinskas.

1960 m. XVIII olimpinėse žaidynėse Romoje (Italija) debiutavo b/k irklavimo atstovas M. Rudzinskas, iškovota 4 vieta, truko tik 0,14sek. iki medalio; b/k irklavimas pradėtas kultivuoti Panavėžyje.

1971 m. Pasaulio čempionatas (Belgradas, Jugoslavija): Vladui Česiūnui C-1 1000 buvo įteiktas bronzos medalis; V SSRS tautų vasaros spartakiadoje aukso medalį iškovojo kanojininkas Vladas Česiūnas.

1972 m. Vladas Česiūnas iškovojo pirmąjį olimpinį auksą Miunchene, dvivietė kanoja, 1000 m., 3.52,60. Tais pačiais metais pradėta rengti tarptautinė „Galvės regata“.

1973 m. Pasaulio čempionatas (Tamperė): V. Trukšinas K-1 4x500 auksas ir K-1 500 sidabras, Vladas Česiūnas C-2 10000 auksas ir C-2 1000 sidabras, R. Vienažindis C-1 1000 sidabras. Europos čempionatas (Tamperė): V. Trukšinas K-1 4x500 auksas, Vladas Česiūnas C-2 10000 auksas.

1973 m. SSRS čempionatas (Trakai): čempionais tapo: C-1 500 Algis Montvydas, K-1 500 Vitalijus Trukšinas, K-2 500 Ginautas Švenčionis ir Algis Alkovikas, bronzos medalius iškovojo C-2 500 Vladas Česiūnas ir Romas Vienažindis.

1973, 1974 m. Vladas Česiūnas tapo populiariausiu Lietuvos sportininku.

1974 m. Pasaulio čempionatas (Mechikas): Vladas Česiūnas C-2 1000, 10000 du aukso medaliai, V. Trukšinas K-1 4x500 sidabras.

1975 m. Pasaulio čempionatas (Belgradas): Vladas Česiūnas C-2 10000 auksas, P. Šiurskas K-2 10000 bronza; SSRS Tautų spartakiados nugalėtojais tapo: C-1 500 Algis Montvydas, C-2 500 Petras Grigonis ir Artūras Rainys, K-1 1000 Vitalijus Trukšinas.

1977 m. Pasaulio čempionatas (Sofija, Bulgarija): A. Korolkovas ir P. Šiurskas K-2 10000 auksas.

1978 m. Pasaulio čempionatas (Belgradas): P. Grigonis C-2 500 sidabras, N. Kalašnikova K-2 500 sidabras, V. Trukšinas K-1 1000 bronza.

1979 m. Pasaulio čempionatas (Duisburgas, Vokietija): N. Kalašnikova K-2 500 auksas, J. Zautra K-4 500 sidabras ir K-4 1000 bronza; SSRS Tautų spardakiadoje bronzos medalius iškovojo K-2 1000 Romutis Višinskis ir Aleksėjus Rumiancevas.

1980 m. Olimpinės Žaidynės (Maskva, Rusija): Romutis Višinskis K-1 1000 pusfinalyje buvo ketvirtas. SSRS rinktinės sudėtyje buvo Natalija Kalašnikova (atsarginė).

1981 m. Pasaulio čempionatas (Notingamas, Jungtinė Karalystė): V. Čekaitis C-2 500 sidabras ir C-2 1000 bronza.

1981 m. SSRS moksleivių spartakiada (Trakai): Nugalėtojais tapo C-2 500 Giedrius Mardosas ir Saulius Misevičius, K-2 500 Aleksandras Mrychinas ir Vygantas Lekavičius.

1983 m. Pasaulio čempionatas (Tamperė): A. Vieta K-1 1000 ir K-4 500 sidabro bei K-4 1000 bronzos medalis, N. Kalašnikova K-4 500 sidabras. Iš VIII SSRS tautų spartakiados po 2 aukso medalius parsivežė b/k irkluotojai N. Kalašnikova ir A. Vieta.

1985 m. Pasaulio čempionatas (Hazevinkelis): A. Vieta K-4 1000 sidabras.

1986 m. b/k irklavimas pradėtas kultivuoti Skuode.

1987 m. Pasaulio čempionatas (Duisburgas, Vokietija): A. Vieta K-4 500 auksas ir K-4 1000 bronza, S. Narevičiūtė K-4 500 bronza.

1989 m. Pasaulio čempionatas (Plovdivas, Bulgarija): A. Vieta K-4 10000 auksas ir K-2 1000 sidabras.

1990 m. Pasaulio čempionatas (Poznanė, Lenkija): A. Vieta K-4 10000 auksas.

2000 m. Europos čempionatas (Poznanė): Alvydas Duonėla K-1 200 auksas; Alvydas Duonėla – Pasaulio taurės nugalėtojas.

2001, 2003 m. Alvydas Duonėla – Pasaulio taurės nugalėtojas.

2001, 2002, 2003 m. Pasaulio čempionatai (Poznanė, Sevilija (Ispanija), Gainsilvile): Alvydas Duonėla ir Egidijus Balčiūnas K-2 200 auksas.

2002 m. Pasaulio čempionatas, Sevilija: Romualdas Petrukanecas K-1 200 bronza; Europos čempionatas, Szeged: Romualdas Petrukanecas K-1 200 bronza; Romualdas Petrukanecas – Pasaulio taurės nugalėtojas

2003 m. Pasaulio čempionatas, Gainsilvile: Alvydas Duonėla ir Egidijus Balčiūnas K-2 500 bronza (iškovojo teisę dalyvauti Atėnų Olimpinėse Žaidynėse); Pasaulio čempionatas, Gainsilvile: Romualdas Petrukanecas K-1 200 iškovojo 9 vietą; Alvydas Duonėla K-1 500 iškovojo 5 vietą (iškovojo teisę dalyvauti Atėnų Olimpinėse Žaidynėse)

2007 m. Pasaulio čempionatas, Duisburg: Vytautas Vaičikonis K-1 200 sidabras; Tomas Gadeikis ir Raimundas Labuckas C-2 200 bronza; Jevgenij Shuklin C-1 200 bronza

Reikia papildyti, patikslinti Tomas Gadeikis ir Raimundas Labuckas jau 5 kart iš eilės medalius laimi! Kas galite? 2009 08 13-16 d. Pasaulio čempionatas, Dartmouth, Kanada Tomas Gadeikis ir Raimundas Labuckas, C-2 200 m auksas.

2010 m. Pasaulio čempionatas Poznanė, Tomas Gadeikis ir Raimundas Labuckas, C-2, 200 m. Auksas.

Taip pat skaitykite



Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+7520-67=7453 wiki spaudos ženklai).