Balandžio 26
Kov – Balandis – Geg | ||||||
Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 |
8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 |
15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 |
22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 |
29 | 30 | |||||
2024 |
Balandžio 26 yra 116-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 117-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 249 dienos.
Informacija
Šventės
- Intelektinės nuosavybės apsaugos diena.
Vardadieniai
Dargailė – Gailenis – Klaudija – Klaudijus – Vilūnė
Šią dieną Lietuvoje
Įvykiai
Gimimo dienos
- 1696 m. – Mykolas Frederikas Čartoriskis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras didikas, kunigaikštis, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas.[1] (m. 1775 m.).
- 1887 m. – Mikas Posingis, gamtininkas mėgėjas, vienas pirmųjų paukščių žieduotųjų Lietuvoje (m. 1951 m.).
- 1891 m. – Klaudijus Dušauskas-Duž, Lietuvos statybos inžinierius, architektas, politikas. Manoma, 1917 m. tautinės Baltarusijos vėliavos autorius (m. 1959 m.).
- 1894 m. – Karolis Reisonas, latvių kilmės Lietuvos architektas (m. 1981 m.).
- 1906 m. – Kazys Laucius, Lietuvos teisininkas, fotografas, publicistas, skautų veikėjas (m. 1942 m.).
- 1908 m. – Bronius Bieliukas, lietuvių teisininkas, visuomenės veikėjas (m. 1992 m.).
- 1912 m. – Stasys Čaikauskas, aktorius, pedagogas (m. 1988 m.).
- 1915 m. – Albertas Čelna, smuikininkas ir chorvedys.
- 1926 m.:
- Mečislovas Jučas, istorikas, habilituotas istorijos mokslų daktaras.
- Vytautas Černius, Lietuvos edukologas, psichologas, filosofijos daktaras. Amerikos psichologų asociacijos narys.
- 1930 m. – Vytautas Vilkončius, pedagogas ir choro dirigentas (m. 1962 m.).
- 1936 m.:
- Antanas Strigūnas, Lietuvos ir Pasvalio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Eugenijus Petrovas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
- 1938 m. – Rita Baltušytė, Lietuvos ir Australijos žurnalistė.
- 1942 m. – Edvardas Karečka, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1943 m. – Aloyzas Gudonis, Lietuvos maisto technologijos inžinierius, technologijos mokslų daktaras.
- 1945 m. – Leonas Grinius, Lietuvos biochemikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
- 1946 m. – Vidmantas Brazys, zooinžinierius, savivaldybininkas, Lietuvos ir Marijampolės savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1949 m. – Petras Velykis, Lietuvos ir Joniškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1953 m. – Vytautas Barkauskas, teisininkas, prokuroras.
- 1955 m.:
- Antanas Bezaras, Lietuvos ir Šiaulių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Edmundas Kučinskas, Lietuvos ir Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros, politinis bei visuomenės veikėjas, vienas garsiausių Lietuvos pop dainininkų.
- 1957 m. – Algirdas Mikutis, Lietuvos lėlių teatro režisierius, dailininkas juvelyras.
- 1958 m. – Genrik Kolendo, inžinierius mechanikas, Lietuvos ir Šalčininkų rajono žemės ūkio, visuomenės bei politinis veikėjas.
- 1961 m. – Gediminas Storpirštis, Lietuvos teatro ir kino aktorius, teatro pedagogas, dainuojamosios poezijos koncertų organizatorius, dainų autorius ir atlikėjas.
- 1975 m. – Vadimas Petrenka, Lietuvos futbolininkas.
- 1979 m. – Vilius Gabšys, Lietuvos krepšininkas, 2009/2010 sezoną žaidė Austrijoje Gmundeno „Allianz Swans“ ekipoje ir su komanda iškovojo 2010 metų Austrijos čempionato pirmąją vietą.
- 1988 m.:
- Deividas Gailius-Daunys, krepšinio žaidėjas iš Lietuvos.
- Deividas Gailius-Daunys, krepšinio žaidėjas iš Lietuvos.
Neaprašyti
- 1894 – Zigmas Gaidamavičius, lietuvių poetas;
- 1899 – Pranas Skardžius, kalbininkas, lituanistas.
Mirtys
- 1571 m. – Petras Roizijus, Lietuvos kunigas, poetas, teisinių veikalų autorius (g. 1505 m.).
- 1835 m. – Angelas Daugirdas, teologas ir filosofas, Vilniaus universiteto profesorius, Varšuvos Mokslo bičiulių draugijos narys-korespondentas (g. 1776 m.).
- 1883 m. – Napoleonas Orda, XIX a. dailininkas, gyvenęs ir kūręs Rusijos imperijos vakarų gubernijose (g. 1807 m.).
- 1952 m. – Jonas Juozas Burba, Lietuvos grafikas (g. 1907 m.).
- 1955 m. – Vytautas Mošinskis, inžinierius energetikas, metalų technologijos profesorius (g. 1876 m.).
- 1979 m. – Ričardas Mironas, Lietuvos kalbininkas, vertėjas, filologijos mokslų daktaras, jaunystėje – boksininkas (g. 1908 m.).
- 1987 m. – Marija Aukštaitė, (tikr. Kotryna Radkevičiūtė-Navikevičienė) prozininkė, poetė[2] (g. 1896 m.).
- 1989 m. – Paulius Kiuberis, Lietuvos ekonomistas, ekonomikos mokslų kandidatas (g. 1920 m.).
- 1990 m. – Juozas Baršauskas, Lietuvos architektas, kraštotyrininkas, architektūros mokslų daktaras (g. 1912 m.).
- 1998 m. – Mečislovas Kymantas, pedagogas, dainininkas (tenoras), chorvedys (g. 1920 m.).
- 2000 m. – Jonas Laškovas, Lietuvos ekonomistas, statistikas, socialinių mokslų daktaras (g. 1930 m.).
- 2003 m. – Juozas Prunskis, katalikų dvasininkas, kunigas, prelatas (nuo 1987 m.), žurnalistas, kanonistas (g. 1907 m.).
- 2004 m. – Henrikas Šablevičius, lietuvių kino režisierius, dokumentinio kino kūrėjas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kino ir televizijos katedros įkūrėjas (g. 1930 m.).
Šią dieną pasaulyje
Įvykiai
- 1933 – žydų tautybės mokiniai buvo išmesti iš Vokietijos mokyklų;
- 1965 – JAV užpatentuotos sauskelnės;
- 1986 – Černobylio avarija: sprogimas Černobylio atominėje jėgainėje.
Gimimo dienos
- 121 m. – Cezaris Markas Aurelijus Antoninas Augustas, Romos imperatorius nuo 161 m., karvedys, filosofas, stoicizmo atstovas (m. 180 m.).
- 1564 m. – Viljamas Šekspyras, anglų rašytojas, poetas ir dramaturgas. Šekspyras laikomas vienu iš svarbiausių anglų ir Vakarų Europos rašytojų (m. 1616 m.).
- 1575 m. – Marija de Mediči, antroji Prancūzijos karaliaus Henriko IV žmona (m. 1642 m.).
- 1711 m. – David Hume, škotų filosofas ir istorikas (m. 1776 m.).
- 1812 m. – Alfredas Krupas, vokiečių pramonininkas, išradėjas (m. 1887 m.).
- 1889 m. – Liudvikas Vitgenšteinas, austrų filosofas, naujų logikos, matematikos filosofijos, kalbos filosofijos ir proto filosofijos, idėjų autorius, analitinės filosofijos atstovas. Wittgenstein padarė labai didelę įtaką XX a. filosofijos tendencijoms, jis laikomas vienu svarbiausių XX a. filosofų (m. 1951 m.).
- 1890 m. – Nikolajus Višeslavcevas, rusų dailininkas, grafikas (m. 1952 m.).
- 1894 m. – Rudolfas Hesas, ilgametis nacistinės Vokietijos NSDAP lyderis, Adolfo Hitlerio sekretorius ir dešinioji ranka, „Nacis Nr.3“ (Nacis Nr.2 – Martinas Bormanas) (m. 1987 m.).
- 1917 m. – Ieoh Ming Pei, Prickerio premija nominuotas amerikiečių architektas, žinomas kaip paskutinis aukštojo modernizmo architektūros meistras.
- 1929 m. – Nikolajus Sliunkovas, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys.
- 1932 m. – Michael Smith, 1993 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[3] (m. 2000 m.).
- 1950 m. – Lakšminarajananas Šankaras, žinomas indų smuikininkas, vokalistas ir kompozitorius.
- 1958 m. – Hans Walter Sebastian Dette, vokiečių teisininkas, buvęs Vokietijos Federalinio Administracinio Teismo (BVerwG) teisėjas, Tiuringijos audito rūmų pirmininkas (nuo 2010 m.).
- 1960 m.:
- Cezary Stanisław Grabarczyk, lenkų teisininkas, politinis veikėjas, nuo 2007 m. Lenkijos infrastruktūros ministras.
- Martin Varsavsky, verslininkas, bendrovės FON ir to paties pavadinimo bevielio interneto dalijimosi tinklo įkūrėjas.
- 1973 m. – Li Vun Džia, Pietų Korėjos futbolo rinktinės vartininkas ir kapitonas. Žaidžia Korėjos Suwon Samsung Bluewings klube.
- 1980 m.:
- Jordana Brewster, amerikiečių aktorė[4].
- Paul London, amerikiečių imtynininkas[5].
- 1983 m. – José María López, autosporto lenktynininkas iš Argentinos. 2010 m. sausio 26 d. buvo oficiliai patvirtinta, kad Lopezas lenktyniaus naujoje Formulės 1 Team US F1 ekipoje.[6].
Mirtys
- 1827 m. – János Bihari, vengrų kompozitorius[7] (g. 1764 m.).
- 1877 m. – Antonijus Koracis, italų vėlyvojo klasicizmo architektas, dirbęs Lenkijoje bei Lietuvoje (g. 1792 m.).
- 1910 m. – Bjornstjerne Martinius Bjornson, pirmasis skandinavų rašytojas, 1903 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija. Norvegų tautinio himno autorius (g. 1832 m.).
- 1938 m. – Edmundas Huserlis, vokiečių filosofas, fenomenologijos pradininkas (g. 1859 m.).
- 1940 m. – Carl Bosch, 1931 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[3] (g. 1874 m.).
- 1955 m. – Heinrich Mohn, vokiečių leidėjas (g. 1885 m.).
- 1968 m. – John Heartfield, vokiečių menininkas, žymiausias to meto fotomontažo meistras. Nuo 1916 m. save vadino Heartfield taip kritikuodamas nacionalizmą ir Vokietijoje vyravusias antiangliškas nuotaikas Pirmojo pasaulinio karo metu (g. 1891 m.).
- 1976 m. – Andrejus Grečka, tarybinis karinis ir partinis veikėjas, Tarybų Sąjungos maršalas (nuo 1955) (g. 1903 m.).
- 1977 m. – Nikolajus Murniekas, latvių teatro aktorius, režisierius (g. 1904 m.).
- 1987 m. – John Ernest Silkin, britų politikas[8] (g. 1923 m.).
- 1988 m. – Valeri Džina Solanas, žinoma kaip radikalios pakraipos amerikiečių feministė, išgarsėjusi 1968 m. šūviu sužalodama menininką Endi Varholą (Andy Warhol). Ji yra parašiusi SCUM Manifestą, kuriuo kviečia kurti vien moterišką visuomenę (g. 1936 m.).
- 1994 m. – Masutatsu Oyama, karatė meistras, sukūręs pilno kontakto karate stiliaus pakraipą Kyokushinkai (g. 1923 m.).