Balbieriškio versmės

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
{{#ifeq:|||
Pavadinimas::
[[Vaizdas::Vaizdas:{{{foto}}}|300px]]
Lokalizacija

54°30′50″N 23°53′31″E / 54.514°N 23.892°E / 54.514; 23.892 (Balbieriškio versmės)Koordinatės: 54°30′50″N 23°53′31″E / 54.514°N 23.892°E / 54.514; 23.892 (Balbieriškio versmės)


Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė: Vėliava Prienų rajono savivaldybė
Seniūnija: Balbieriškio seniūnija
Gyvenvietė: Balbieriškis
{{#ask:Balbieriškio versmės ?Koordinatės format=map headers=show link=all geoservice=geonames zoom=14 width=400 height=auto type=roadmap types=roadmap,satellite,hybrid,terrain,physical,earth layers=traffic,bicycling controls=pan,zoom,type,scale,streetview zoomstyle=default typestyle=default resizable=yes forceshow=1 showtitle=1 title=Balbieriškio versmės icon=Trikampis i virsu mazas.png offset= limit=

}}

Balbieriškio versmės (Balbieriškio mineralinės versmės, Balbieriškio šaltiniai) – hidrogeologinis gamtos paveldo objektas, 1985 m. paskelbtas gamtos paminklu. Versmės trykšta Balbieriškio miestelyje, Prienų raj. šaltiniuotoje pievoje, Peršėkės upelio slėnio kairėje pusėje.

Hidrogeologinis aprašymas

Šių slėnio žemės paviršiuje atsiverančių požeminio vandens ištakų debitas siekia apie 0,13 l/s (0,5 m³/h). Balbieriškio versmės, kaip ir netoli esančių Birštono, Stakliškių telkinių mineralinis vanduo, susiję su triaso, kreidos ir kvartero geologinių sistemų dariniais. Didelės mineralizacijos vandeniui ar požeminiam sūrymui (bendroji mineralizacija, 50-120 g/l), šiame rajone glūdinčiam kristalinio pamato, kambro-vendo, permo, vietomis net ir triaso uolienose, pasiekus aukščiau slūgsančius gėlus kreidos ir kvartero vandeninguosius sluoksnius įvyksta jo „prasiskiedimas“, bendrajai mineralizacijai sumažėjant maždaug iki 5 g/l. Pakinta jo cheminė sudėtis ir vietomis susiformuoja kupoliška mineralinio vandens ištaka žemės paviršiuje. Todėl Nemuno slėnyje esančių mineralinių versmių vandenyje atsiranda ir vyrauja „giluminiai“ chloro (Cl-) ir natrio (Na+) jonai, o druskų kiekio įvairovė atskiruose šaltiniuose dėl skirtingų skiedimosi proporcijų nevienoda (kupoliškai pakilusio ir susimaišiusio vandens bendroji mineralizacija dažniausiai apie 1-5 g/l). Žinoma, kad ir Balbieriškio versmėse susiformuoja bei veržiasi mažos mineralizacijos (bendroji mineralizacija 1132,3 mg/l), silpnai sūrokas HCO3-Cl Na-Mg-Ca cheminio tipo požeminis vanduo[1].

Šaltiniai

  1. Lietuvos geologijos paminklai ir draustiniai. Parengė A. Linčius. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: