Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Balbieriškis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Balbieriškis
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->
   Balbieriskis COA.svg   
Balbieriskis2016.JPG
Balbieriškio parkas

Balbieriškis
54°30′50″N 23°53′31″E / 54.514°N 23.892°E / 54.514; 23.892 (Balbieriškis)Koordinatės: 54°30′50″N 23°53′31″E / 54.514°N 23.892°E / 54.514; 23.892 (Balbieriškis)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė: Vėliava Prienų rajono savivaldybė
Seniūnija: Balbieriškio seniūnija
Gyventojų: 966 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Balbiẽriškis
Kilmininkas: Balbiẽriškio
Naudininkas: Balbiẽriškiui
Galininkas: Balbiẽriškį
Įnagininkas: Balbiẽriškiu
Vietininkas: Balbiẽriškyje
Istoriniai pavadinimai
  • lenk. Balwierzyszki
  • rus. Бальвержишки[3]
  • vok. Bauwerischeck, Bauwersk
Kraunamas žemėlapis ...


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: BalbieriškisVikiteka

Balbieriškis – miestelis Prienų rajono savivaldybės teritorijoje, 13 km į pietus nuo Prienų, Nemuno kairiajame krante, prie Peršėkės žiočių, šalia kelio  130  KaunasPrienaiAlytus . Seniūnijos ir parapijos centras, 2 seniūnaitijos (Pietinė ir Šiaurinė).

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Iki 2013 m. stovėjo Balbieriškio Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus bažnyčia, tačiau visa sudegė.
Legenda zabytek judaizmu.svg Žydų kapinės.
Legenda pomnik.svg Miestelio aikštėje stovi skulptūra „Švč. Mergelė Marija“ (2000 m., skulptorius Antanas Ambrulevičius).
Tree map icon.svg Balbieriškio parkas
Havezate 0gr.gif Balbieriškio dvaras
Išliko iki XX a. vidurio statytų, daugiausia medinių pastatų. [4]
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Balbieriškio pagrindinė mokykla
Japanese Map symbol (Library).svg Biblioteka, įkurta 1946 m.
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-59015)
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Turinys

Geografija

Nemuno kilpu regioninis parkas.png


Netoliese yra Nemuno kilpų regioninis parkas. Ties miesteliu Nemunas daro didelę Balbieriškio kilpą, kurios ilgis yra 29 km, o siauriausia sąsmaukos vieta vos 4 km. Į šiaurę nuo miestelio, prie Nemuno kilpos atsiveria Balbieriškio atodanga (40 m aukščio), piečiau nuo miestelio trykšta Balbieriškio versmės. Yra žvyro telkinys.

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png PRIENAI – 14 km Blank-50px.png
GERULIAI – 1 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Sūkuriai – 5 km
Krokialaukis – 13 km
MIKLUSĖNAI – 12 km
ALYTUS – 19 km


WikiMapia žemėlapis

Balbieriškis WikiMapia žemėlapyje[5]

Topografinis žemėlapis

Balbieriškis topografiniame žemėlapyje[6][7].


Istorija

Balbieriškio bažnyčios bokštai 2010 m.

Gyvenvietė įkurta XV a. pabaigoje ar XVI a. pradžioje Užnemunės kolonizacijos metu, kai Žygimantas Senasis 1502 m. balandžio 25 d. prūsų pirkliui Hanusui Sudormanui padovanojo miško sklypą. XV a. pro šią vietą Nemunu plukdyta mediena. Nemunas kaip svarbus prekybos kelias buvo labai reikšmingas miestelio raidai. Iškirtęs mišką Hanusas įkūrė savo dvarelį ir miško verslovę. 1507 m., kai pirmąkart paminėtas Balbieriškis, dvarelį Žygimantas Senasis padovanojo maskvėnui Motiejui Mikitiničiui. Šalia dvaro susikūrė miestelis. Dar prieš 1520 m. įsteigta katalikų (16121644 m. – evangelikų liuteronų) parapija. XVI a. pradžioje pastatyta pirmoji Balbieriškio bažnyčia, įsteigta katalikų parapija. 1520 m. suteiktos Magdeburgo teisės. 1731 m. miestelis gavo turgaus ir prekymečių privilegijų, garsėjo mugėmis, arklių turgumis. Dvare buvo alaus darykla ir degtinės varykla.

Nors patogi miestelio padėtis skatino prekybą, privatus miestelis į didesnį miestą neišaugo, todėl 1776 m. Balbieriškiui atimtos miesto teisės. 1782 m. sudegė 20 sodybų. 17951807 m. priklausė Prūsijai, 17971801 m. vėl turėjo miesto teises. Po 1831 m. sukilimo miestelis atiteko carui, atėmus iš sukilime dalyvavusio Tado Tiškevičiaus, nuo 1841 m. miestelis vėl atiteko Tiškevičiams. Iki pat XX a. Balbieriškis buvo Nemuno sielininkų gyvenvietė, bet XIX a. pabaigoje Balbieriškį svarba ėmė nustelbti Alytus.[8]

Nuo 1907 m. veikė „Žiburio“ draugijos skyrius, įsteigta biblioteka-skaitykla. XX a. trečiame-ketvirtame dešimtmetyje veikė įvairios dirbtuvės. 1913 m. įkurta spirito gamykla (dab. AB „Stumbras“ filialas). 1909 m. įsteigta sekmadieninė mokykla suaugusiesiems, 1920 m. – žydų mokykla, 1926 m. – žemesnioji mergaičių žemės ūkio mokykla (nuo 1959 m. žemės ūkio mokykla), veikė ir žydų pradinė mokykla (chederis). Tarpukariu miestelis ūgtelėjo, išgrįstos gatvės, nutiesti šaligatviai, veikė ir žydų pradžios mokykla (chederis). Žydai miestelio centre pasistatė daug medinių vienaaukščių namų, kuriuose veikė krautuvės, vilnų karšyklos, kirpyklos (nuo to laiko Balbieriškis garsėja gardžiai pyragais).

Per Antrąjį pasaulinį karą 1944 m. didelė miestelio dalis sudegė. 1946 m. miestelį užėmė Lietuvos partizanai ir išlaisvino tremčiai surinktus žmones. Miestelyje nuo 1945 m. buvo vidurinė ir profesinė technikos mokyklos, paminklinis akmuo sovietų kariams (skulpt. Danutė Danytė-Varnauskienė). 19491992 m. M. Kalinino kolūkio centrinė gyvenvietė. Balbieriškis įėjo į numatomos Birštono hidroelektrinės patvankos teritoriją, dėl to nesiplėtė.[9] 1958 m. gegužės 15 d. Balbieriškiui suteiktos miesto tipo gyvenvietės teisės, 1992 m. Aukščiausiosios Tarybos potvarkiu suteiktas miestelio statusas.[10] 2001 m. patvirtintas Balbieriškio herbas ir Balbieriškio vėliava.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18131919 m. Balbieriškio valsčiaus centras Marijampolės apskritis Suvalkų gubernija
19191946 m.
19461950 m. Prienų apskritis
19501953 m. Balbieriškio apylinkės centras Prienų rajonas Kauno sritis
19531958 m.
19581992 m. miesto tipo gyvenvietė, Balbieriškio apylinkės centras
19921995 m. Balbieriškio apylinkės centras
1995 Balbieriškio seniūnijos centras Prienų rajono savivaldybė Kauno apskritis


Pavadinimo kilmė

Miestelio vardas yra priesagos -iškis vedinys nuo Barbieros upės (kairysis Nemuno intakas, upelių Ožiaraistys, Prūdelis arba Prūdupis ir Dūmė santaka). Pastarosios pavadinimas kilo iš Nemuno rėvos, Nemuno seklumos akmenuotu dugnu pavadinimo Barbiera. Todėl ankstesnioji miestelio vardo forma buvo Barbieriškis, kuri vartota ir gyvojoje kalboje, ir raštuose. Ši forma pakito tikriausiai dėl to, kad dabartinę lytį lengviau ištarti.[11]

Teigiama, kad miesteliui vardą galėjo nulemti ir akmenuota Barbės arba Barbieros rėva Nemune, ties aštriu posūkiu, nuskusdavusi plukdomus sielius kaip balbierius. Vardo atsiradimo legenda tapo siužetu Balbieriškio herbui. [12]

Kita versija byloja, kad po kryžiuočių antpuolių vietovės prie Nemuno kilpų ištuštėjusios. Tik 1502 m. karaliaus Aleksandro gydytojas (priklausęs barzdaskučių – balbierių gildijai) Hanusas Sudormanas Nemuno ir Peršėkės santakoje įkūrė miško verslovę, sielių perrišimo stotį, pastatė dvarelį, bažnyčią. Miškakirčių ir sielininkų gyvenvietė iš pradžių vadinta Hanusiške, vėliau Balbieriškiu.

Gyventojai

1800 m. buvo 107 namai, 920 gyventojų. 1851 m. miestelyje buvo 1904 gyventojai: 1108 žydai, 738 lietuviai ir 58 vokiečiai. Daug miestelio gyventojų, ypač žydų, išsikraustė į Alytų, XX a. pradžioje ten nutiesus geležinkelį ir dėl to suaktyvėjus prekybai.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1790 m. ir 2011 m.
1790 m.sur. 1800 m. 1859 m. 1891 m.*[3] 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur.
850 920 2 424 2 500 1 391 1 211 1 490
1974 m. 1979 m.sur. 1983 m.[13] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. -
1 400 1 456 1 500 1 434 1 180 966 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus.

Žymūs žmonės

Architektūra

Miestelio planas linijinis. Iki XVIII a. pabaigos Kauno–Alytaus kelio vakarinėje pusėje susiformavo keturkampė išplatintos gatvės pavidalo aikštė. Iki 1844 m. aikštė išsiplėtė abipus kelio; vakarinėje pusėje susiformavo keli kvartalai. Prie aikštės 1874 m. (kitais duomenimis, 18841888 m.) pastatyta dvibokštė mūrinė Balbieriškio Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus bažnyčia su išlikusiomis XIX a. skulptūromis. XX a. pirmoje pusėje priešais bažnyčią įrengus skverą aikštė sumažėjo.

Šaltiniai

  1. Balbieriškis. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  3. 3,0 3,1 Бальвержишки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 2А (4) : Ауто — Банки. С.-Петербургъ, 1891., 839 psl. (rus.)
  4. A. Miškinis. Užnemunės miestai ir miesteliai / Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės, t. 1. – Vilnius, 1999.
  5. Balbieriškis wikimapia.org
  6. Balbieriškis maps.vlasenko.net
  7. Balbieriškis loadmap.net
  8. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas // Sudarytojai: Eugenijus Manelis ir Antanas Račis. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2011. 134–135 psl.
  9. Algirdas Baltutis. Balbieriškis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002, 482 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  10. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=2029
  11. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 35–36 psl.
  12. Per atlaidus prisiminta senos miškakirčių gyvenvietės istorija // XXI amžius, 2007-08-24, Nr. 63 (1560)
  13. Algimantas Miškinis. Balbieriškis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985, 169 psl.
  • Balbieriškis (Barbieriškis). Mūsų Lietuva, T. 3. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. - 218 psl.
  • Fotopasakojimas apie Balbieriškio žemės ūkio mokyklą: bukletas. – Alytus: Alytaus spaustuvė, 1996.
  • Justinas Adomaitis. Balbieriškis. – Kaunas: Judex, 2002. – 276 p.: iliustr. – ISBN 9986-948-77-0
  • Miestelio svetainė
  • Istorija ir žemėlapiai


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: