Baltų-slavų kalbos

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Baltų-slavų
Paplitimas: Rytų Europa]
Kalbų skaičius: 20
Kilmė:

indoeuropiečių
>baltų-slavų

ISO 639-2:
Balto Slavic countries.png
Klasifikacija: baltų, slavų

Baltų-slavų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos atšaka, apimanti baltų ir slavų kalbas. Dėl bendro šių kalbų vystymosi baltų – slavų kalbos įgijo unikalių savybių, lyginant su kitomis indoeuropiečių kalbomis.

Hipotetinė baltų – slavų prokalbė išsivystė iš indoeuropiečių prokalbės pagal aiškiai apibrėžtus fonetinius pasikeitimus, kurie persidavė dabartinėms baltų ir slavų kalboms. Nuo baltų – slavų prokalbės atsiskyręs novatoriškas dialektas davė pradžią slavų prokalbei.

Šios grupės egzistavimas yra gan ginčytinas, nes dalis kalbininkų teigia, jog baltų ir slavų kalbų panašumai susifomavo dėl ilgo šių kalbų kontakto, tačiau dabartiniai tyrimai (ypač akcentologijos srityje) rodo šių kalbų kilmės bendrumą.

Kalbų bendrumas įžvelgiamas visuose lingvistiniuose aspektuose:

  • daugiau nei 100 unikalių slaviškų ir baltiškų žodžių nesiskiria nei savo forma, nei reiškme, pvz: liet. bėgu, latv. bēgu, rus. бегу; liet. ranka, prūs. rānkan, lenk. ręka.
  • nepastovus kirtis
  • gramatiniai panašumai:
    • bendratis -ti/-t' ;
    • esamojo laiko I asm. galūnė -auju/-ujǫ;
    • įvardžiuotinių būdvardžių sudarymas pridedant įvardį – gerasis (geras+jis) mokytojas ir глубокая (глубока+я) река;
    • daugiskaitos įnagininko galūnė liet. sūnumìs, sen. slav. synъmi
    • kilmininko naudojimas neiginiuose: knygos neskaičiau – rus. книги (я) не читал.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: