Baltadvario pilis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Koordinatės:55°13′30″N 25°14′30″E / 55.225°N 25.24167°E / 55.225; 25.24167

Baltadvaris
Vieta Baltadvaris (Mūriniai Videniškiai)
Įkurtas 1585 m.
Rūmų stilius Renesansas
Bajorų giminės Matas Giedraitis,
Martynas Marcelis Giedraitis
Pastatų būklė sugriuvęs

Baltadvario pilis (arba Baltadvario piliavietė ir dvarvietė) – bastioninės pilies ir dvaro palivarko griuvėsiai Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje, apie 2 km į šiaurės vakarus nuo Videniškių kaimo, prie Baltadvario kaimo, Siesarties kairiajame krante.[1]

Istorija

Jau XV a. čia galėjo būti įtvirtinta medinė sodyba. Mūrinės pilies rūmas galėjo būti statytas apie 1500 m. ir gerokai perstatytas XVI a. pabaigoje, kai į Videniškių pilį perkelta iš miestelio centrinė kunigaikščių Giedraičių dvaro sodyba. Manoma, kad pilį pastatydino žinomas to meto diplomatas Motiejus Giedraitis (–1561), o baigė jo sūnus Mstislavlio vaivada, Ukmergės seniūnijos ir Obelių savininkas Martynas Giedraitis (–1621). LDK tuo metu buvo jau silpstanti Europos valstybė, todėl Giedraičiai ir sumanė pastatyti sau dvarą-pilį. Čia jie įrengę prašmatnius rūmus su auksine sale, užveisė sodą. Čia Giedraičiai rezidavo iki 1695 m. Tais metais Baltadvarį įsigijo G. Pliateris su žmona ir užrašė dvarą Vilniaus vienuoliams misionieriams. XIX a. caro valdžia uždarė vienuolyną ir pilis pamažu virto griuvėsiais.

Dvaras, vadintas Mūriniais Videniškiais, švedų meistrų įtvirtintas iki 1585 m. Vilniaus vietininko Mato Giedraičio ir jo sūnaus Mstislavlio vaivados Martyno Giedraičio lėšomis. Buvo Lietuvos vidurinės dalies gynybinės sistemos dalis, saugojo senąjį kelią VilniusRyga. Pilį sudarė pylimais apjuosti du dviejų aukštų mūriniai pastatai su vartais ir požeminiais sandėliais (pylimuose), mediniai gyvenamieji ir ūkiniai pastatai. XVII a. pr. į šiaurę nuo pilies, Siesarties juosiamame sklype, pastatyti dvaro rūmai ir įkurtas renesansinis sodas. Nuo XVII a. vidurio pilis prarado gynybinę paskirtį. Pagrindinis pastatas buvo rekonstruotas ir nutinkuotas, kompleksas pradėtas vadinti Baltadvariu.

Tyrimai

1987 m. Baltadvario piliavietę ir dvarvietę tyrė Paminklų restauravimo institutas (vadovė Irena Jučienė), 19992001 m. tyrinėjo Vilniaus universitetas (vadovas Albinas Kuncevičius). Baltadvario piliavietė ir dvarvietė užima apie 21 ha, išsidėsčiusi netaisyklingo plano 120 x 200 m plote. Išliko įtvirtintu mūrinių įvažiavimo vartų pirmo aukšto griuvėsių, bokšto pamatai (prie upės), žemės pylimas (60 m ilgio ir 3,5–4 m aukščio) su medinių gynybinių bokštų liekanomis kampuose.[2]

XVI a. pradžioje šioje vietovėje pastatytas įtvirtintas dvaras, kuris dažnai ir klaidingai [3], net mokslinėje literatūroje įvardijamas kaip bastioninė pilis. Šis paveldo objektas, kaip bastioninė pilis Lietuvos TSR kultūros ministerijos kolegijos 1987 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 222 įrašytas į vietinės reikšmės architektūros paminklų sąrašus.

Šaltiniai

  1. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas // Sudarytojai: Eugenijus Manelis ir Antanas Račis. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2011. 139 psl.
  2. Albinas Kuncevičius. Baltadvario pilis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. - 515 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  3. Veliutė Ingrida. XVI-XVII a. fortifikacijos raidos atspindžiai Lietuvoje. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija. ISSN 1392-6498. “Įtvirtintas Baltadvario dvaras negali būti vadinamas bastionine tvirtove, nes: 1) išlikę pylimai visiškai neatitinka bastioninės tvirtovės formų reikalavimų; 2) archeologinių tyrimų metu neaptikta jokių bastionų liekanų; 3) bastionų egzistavimo nepatvirtina XVII a. Baltadvario dvaro inventoriai”
  • Miestai.net (I)
  • Miestai.net (II)
  • „Lietuvos dvarai“. Enciklopedinis žinynas. Sudarytoja Ingrida Semaškaitė. // Vilnius, „Algimantas“, 2010. 47 psl.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 59% (+2781-0=2781 wiki spaudos ženklai).
  • KS – autorius ir redaktorius – 42% (+1973-20=1953 wiki spaudos ženklai).