Baltadvario pilkapynai
Baltadvario pilkapynai | ||
Kiti pavadinimai | ||
Lokalizacija | ||
Respublika: | Lietuva | |
Apskritis: | Utenos apskritis | |
Savivaldybė: | Molėtų rajono savivaldybė | |
Seniūnija: | Videniškių seniūnija | |
Gyvenvietė: | Baltadvaris (Molėtai) | |
Kapinių ypatumai | ||
Aukštis, m | 0,3–2,0 | |
Plotas, ha | 0.06 | |
Naudojimas | VI - VIII a. | |
Žvalgymo metai | 1978 m., 1988 m., 2000 m., 2001 m. | |
Žiūrėti didesniame žemėlapyje |
Baltadvario pilkapynai (arba Švedkapiai) – pilkapiai Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje, 0, 8 km į šiaurę nuo Siesarties dešiniojo kranto, Šilo (Baltadvario) miške.[1]
Paminklas
Trys pilkapynai vienas nuo kito nutolę 70–100 m atstumu. Apie 7 ha plote rasti 82 pilkapiai. Sampilai 6–20 m skersmens ir 0,3–2 m aukščio, kai kuriuos supa duobės arba juosia grioviai, yra akmenų vainikų liekanų. Dalis pilkapių sunaikinta arba apgadinta tiesiant elektros liniją bei ariant kvartalines proskynas.
Tyrimai
1978 m. ir 1988 m. žvalgomuosius tyrimus atliko Kultūros paveldo mokslinis centras. 2000–2001 m. Bronius Dakanis ištyrė pirmojo pilkapyno VI a. – VIII a. tris pilkapius. Sampilai 0,7–0,8 m aukščio, 7–9 m skersmens, kiekvieną jų supo 7 duobės (2–3 m ilgio, 1,25×2,5 m pločio ir iki 1 m gylio). Sampilo pagrinde (4,5×5,5 m skersmens) aptiktas 15–20 cm storio kultūrinis sluoksnis su degėsių liekanomis, viename pilkapyje rasta sudeginto mirusiojo kaulų, supiltų į duobę, kituose (šalia duobių) – po geležinius trinarius žąslus su grandimis galuose. Manoma, kad laidojant buvo ratu iškasamos duobės, tarp jų sudeginamas mirusysis, palaikai supilami į vieną iš duobių, o deginimo vietoje supilamas sampilas, kuris vėliau erodavo į duobes. Apie 0,4 km į pietvakarius aptiktas ketvirtas pilkapynas – 7 pilkapiai.[2]
Šaltiniai
- ↑ „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas // Sudarytojai: Eugenijus Manelis ir Antanas Račis. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2011. 139 psl.
- ↑ Bronius Dakanis. Baltadvario pilkapynai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. - 515 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
|