Baltarusių kalba
Baltarusių (gudų) kalba беларуская мова | |
---|---|
Kalbama: | Baltarusijoje, Lenkijoje, Lietuvoje ir dar 13 šalių |
Kalbančiųjų skaičius: | 7-8 mln. |
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: | į šimtuką nepatenka |
Kilmė: | |
Oficiali kalba: | Baltarusijoje, 12 Lenkijos Palenkės vaivadijos valsčiuose |
ISO 639-1: | be |
ISO 639-2: | bel |
ISO 639-3: | bel |
Baltarusių (gudų) kalba (Белару́ская мо́ва) – viena iš trijų rytų slavų kalbų, daugiausia paplitusi Baltarusijoje ir rytų Lenkijoje. Baltarusijos Respublikos valstybinė kalba (kartu su rusų kalba). Iš viso šnekančių baltarusių kalba yra apie 7-8 milijonai žmonių.
Baltarusių kalbą sudaro senovės radimičių, dregovičių, Smolensko ir Polocko krivičių ir, galbūt, šiauriečių tarmės. Dėl visumos fonetinių, morfologinių, sintaksės ir leksinių ypatumų ji skiriasi nuo kitų artimų, giminingų jai rytų slavų kalbų – rusų ir ukrainiečių – ir išsiskiria į atskirą kalbą. Baltarusių kalba turi daug panašumų su ukrainiečių ir lenkų kalbomis.
Iš visų slavų kalbų, baltarusių kalba turi daugiausiai lituanizmų ir kitų baltų kalbų skolinių. O taip susiklostė dėl anksčiau dabartinės Baltarusijos teritorijoje gyvenusių baltų genčių, kurias asimiliavo arba dalį išstūmė iš pietų ir pietryčių atėjusios slavų gentys. Dar visai neseniai Baltarusijos šiaurės vakaruose gyveno lietuvių tautos dalis, kurie ribojosi su slavu gentimis linijoje maždaug nuo Drujos (šiaurėje), Breslaują (dabar Braslavas), Kazėnus, Pastovius, Naručio ežerą, Svyrius, Smurgainius, Krevą, Valažiną, Bokštą, Viją. Todėl šiuo metu į vakarus nuo šios linijos apstu lituanizmų.
Baltarusijos pietvakariuose, maždaug teritorijoje iki Narevo upės aukštupių, į vakarus nuo Slanimo, Naugarduko miestų, aplink Gardiną, Valkaviską, Balstogę (Lenkijos teritorijoje, bet baltarusių kalbos tarmėse) kalbininkai pastebi dar vienos baltų genties - jotvingių substratą. Jotvingiai prarado kalbą dėl rytų slavų, mozūrų genčių, o vėliau dėl Kryžiuočių ordino ekspansijos į jų žemes.
Abėcėlė
Baltarusių kalbos abėcėlę sudaro 32 raidės. Lyginant su rusų kalbos abėcėle, nenaudojamos raidės И, Щ ir Ъ, bet yra kitos 2 raidės – І ir Ў, o taip pat naudojami digrafai ДЖ ir ДЗ:
Аа Бб Вв Гг Дд (Дж дж) (Дз дз) Ее Ёё Жж Зз Ii Йй Кк Лл Мм Нн Оо Пп Рр Сс Тт Уу Ўў Фф Хх Цц Чч Шш Ыы Ьь Ээ Юю Яя
Anksčiau buvo naudojama lotyniška abėcėlė (лацінка), kurioje buvo lenkų ir lietuvių rašto elementų. Vėliau ji buvo pakeista kirilica. Ši abėcėlė kartais naudojama ir šiais laikais, daugiausia gudų iš JAV ir Kanados:
Aa Bb Cc Ćć Čč Dd (Dž dž) (Dz dz) Ee Ff Gg Hh Ii Jj Kk Ll Łł Mm Nn Ńń Oo Pp Rr Ss Śś Šš Tt Uu Ŭŭ Vv Yy Zz Źź Žž
Nuorodos
- bel Etnologijos kalbos kodo „bel“ informacija (angl. Ethnologue information on language by code „bel“)
|
|