Baltalksnis

Alnus incana

Baltalksnis (Alnus incana)

Skyrius:	Magnolijūnai ( Magnoliophyta)
Klasė:	Magnolijainiai ( Magnoliopsida)
Šeima:	Beržiniai ( Betulaceae)
Gentis:	Alksnis ( Alnus)
Rūšis:	Baltalksnis ( Alnus incana)

Baltalksnio savaiminio paplitimo arealas

Baltalksnis (lot. Alnus incana) – beržinių (Betulaceae) šeimos medis.

Paplitimas

Baltalksnis paplitęs visoje vidurio ir šiaurės Europoje. Paplitęs visoje Lietuvoje, retas Lietuvos pietinėje dalyje (Vilkaviškio, Marijampolės, Alytaus rajonuose). Pavadinimas kilęs nuo žievės spalvos, kuri medžiui sulaukus 15-16 metų darosi pilkai sidabrinė (jaunesnių medžių - pilkai ruda). Auga upių, upelių, ežerų pakrantėse, mėgsta drėgnas vietas bet auga ir sausame miške. Neauga ten, kur visada stovi vanduo. Amžius siekia 50 m., tačiau medis anksti pradeda iš apačios kerotis. Kamienas išauga iki 30 cm skersmens.

Morfologija

Baltalksnio kamienas

Krūmas arba iki 20 m aukščio medis. Kamieno ir šakų žievė pilka, lygi, plona, blizganti. Jauni ūgliai plaukuoti, nelipnūs. Pumpurai kotuoti. Lapai pražanginiai, nusmailėjusiomis viršūnėmis, apatinė pusė apaugusi pilkais plaukeliais, rudenį nepagelsta. Žiedai vienalyčiai: kuokeliniai susitelkę po 3 penkiaskiautės pažiedės pažastyse į žirginius, piesteliniai - po 2, taip pat penkiaskiaučių pažiedžių pažastyse trumpuose, vėliau sumedėjančiuose kankorėžėliuose (stambesni už juodalksnio). Vaisiai - sparnuoti plokšti riešutėliai. Žievė beveik visą amžių išlieka lygi, nesutrūkinėjusi. Iš žievės baltalksnius nesunku atskirti nuo juodalksnių, kurių žievė tamsi ir maždaug 20-25 metų amžiuje trūkinėja.

Žydi kovo-balandžio mėn. Auga paupiuose, paežerėse, kirtimuose, mišriuose miškuose, mėgsta derlingesnius kalkingus dirvožemius. Gerai dauginasi šakninėmis atžalomis.

Mediena

Baltalksnio mediena rausva, minkšta, patvari vandenyje, ilgai nepūna. Kadangi rąstai būna nestori, retai kada iš baltalksnių pjaunamos lentos, nors visomis savybėmis baltalksniai prilygsta juodalksnio medienai.

Vertinamas kaip dirvą gerinantis augalas dėl šaknyse gyvenančių ir azotą fiksuojančių bakterijų. Kankorėžėliai naudojami kaip tanidinė žaliava, lapai, žievė, pjuvenos - kailiams raugti ir dažams. Dėl ankstyvo žydėjimo vertinamas bitininkystėje.

Parkuose kartais aptinkama karpytalapė ir geltonlapė dekoratyvinės baltalksnio formos.