Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Baltijos glintas (est. Balti klint, rus. Балтийско-Ладожский уступ, Глинт) – tai erozinė klinčių atodanga (klifas), kuria užsibaigia žemyno pakrantė ir daug Baltijos jūros salų Estijoje ir Rusijos Leningrado srityje.
Geografija
Teritorija, kur atsiveria glintas tęsiasi apie 1200 km nuo Elando salos Švedijoje, per Estijos salas ir žemyninę dalį iki Ladogos ežero Rusijoje, kur pasislepia po jaunesnėmis nuosėdomis.
Aukščiausias klifas (55,6 m v.j.l.) atsiveria šalia Ontikos kaimo, Rytų Viru apskrityje.
Baltijos glinto klifą kerta nemažai upių, įskaitant ir Narvos, Ižoros, Tosnos upes. Kai kurios jų suformuoja krioklius (iš kurių aukščiausias – Valastės krioklys).
Pirmos straipsnio versijos licencija |
|---|
|
Šio puslapio pirmajai versijai buvo panaudotas 2012 m. rugsėjo 6 d.CC-BY-SA turinys iš Lietuviškos Vikipedijos straipsnio „ Baltijos glintas“. Istorija. Vikipedijos dalyviai: Pdxx. Pirmąją straipsnio versiją iš Vikipedijos įkėlė naudotojas VP-bot. Jei straipsnis be šio naudotojo turi daugiau autorių arba redaktorių, tai straipsnis Enciklopedijoje Lietuvai ir pasaulis buvo keistais bei papildytas ir net iš viso perrašytas. |
|
|
Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai
Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.- Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+1531-0=1531 wiki spaudos ženklai).
