Baltijos valstybės

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Baltijos valstybės (lietuvių kalba)
Baltijas valstis (latvių kalba)
Balti riigid (estų kalba)
Baltic States.png
Šalys Estijos vėliava Estija
Latvijos vėliava Latvija
Lietuvos vėliava Lietuva
Sostinės Vilnius, Ryga, Talinas
Oficialios kalbos lietuvių kalba, latvių kalba, estų kalba
Plotas 175,015 km²
Estija, Latvija ir Lietuva 1686 m.
Vaizdas:Baltic states utexas.jpg
Baltijos šalių keliai

Baltijos valstybės, PabaltijysLietuva, Latvija ir Estija.

Kaip atskiri politiniai vienetai susikūrė 1918 m. 1940 m. aneksuotos TSRS. Nepriklausomybę atgavo 1990-1991 m. Šiuo metu yra ES narės, tarpusavyje bendradarbiauja.

Kaip regionas Pabaltijys yra Šiaurės Europos dalis prie Baltijos jūros. Regioną sudaro Lietuva, Latvija ir Estija; kai kas priskiria ir Rusijos Kaliningrado sritį, anksčiau buvusią Rytų Prūsiją.

Lietuva, Latvija ir Estija nuo 2004 m. yra Europos Sąjungos ir NATO narės. Visose šalyse įsitvirtinusi liberali demokratija, pastaraisiais metais greitais tempais auga rinkos ekonomika[reikalingas šaltinis].

Ekonomikos

Pagrindinis straipsnis – Baltijos tigrai.

Baltijos šalių ekonomika 2000-2006 m. augo sparčiausiai Europoje. 2006 m. Estijos BVP išaugo 11,2 %, Latvijos – 11,9 %, Lietuvos – 7,5 %. Visose trijose šalyse 2006 m. vasarį nedarbo lygis nukrito žemiau Europos Sąjungos vidurkio.

Demografinė padėtis

Atkūrus nepriklausomybę, Baltijos šalyse kilo ekonominių problemų. Smuko demografiniai rodikliai, sumažėjo gimstamumas, padidėjo mirtingumas. Gyventojų prieaugis tapo neigiamas.

Pastaraisiais metais Baltijos šalių ekonomika kyla, gerėja žmonių gyvenimo lygis, tačiau gimstamumas išlieka labai mažas. Daugelis emigruoja į kitas šalis, miršta nuo senatvės. Prognozuojama, kad iki XXI a. vidurio gyventojų skaičius Lietuvoje sumažės ketvirtadaliu, Latvijoje ir Estijoje - trečdaliu.

Energetika

Baltijos šalys neturi didelių naftos, gamtinių dujų ar akmens anglių telkinių. Taigi didžiąją išteklių dalį įsiveža iš kitų valstybių. Dėl ypatingos geografinės padėties daugiausia žaliavų šios šalys importuoja iš Rusijos.

Estija ir Lietuva pagamina daug elektros energijos, Latvija - gerokai mažiau. Estijoje didelę reikšmę turi vietinės naudingosios iškasenos - skalūnai, kurių gavybą ir naudojimą Estija rengiasi laipsniškai mažinti dėl aplinkos teršimo.

Lietuvoje apie 70 % visos elektros energijos pagamindavo Ignalinos atominė elektrinė, kuri 2009 m. buvo uždaryta. Sustabdžius elektrinės veiklą, energiją gamina šiluminės ir vandens jėgainės.

Didžiąją Latvijos elektros energijos dalį gamina Dauguvos upėje įrengtos galingos vandens jėgainės. Likusią dalį šalis importuoja iš Lietuvos ir kitų valstybių.

Statistikos

Vėliava Estija Latvija Lietuva
Valstybė Estija Latvija Lietuva
Sostinė Talinas Ryga Vilnius
Nepriklausomybė 1991 m. rugpjūčio 20 d. 1990 m. gegužės 4 d. - 1991 m. rugsėjo 6 d. 1990 m. kovo 11 d.
Gyventojų skaičius (2011) 1 340 127 (2011 m. sausis) 2 227 700 (2011 m. gruodis) 3 244 500 (2011)
Gyventojų tankumas 29 žm./km² 36 žm./km² 52 žm./km²
Plotas 45 227 km² 64 589 km² 65 200 km²
Vandens (%) 4,56 % 1,5 % 1,35 %
Miškingumas (%) 49 % 46 % 32 %
BVP (PPP) total $26,85 mlrd. (2007) $41,1 mlrd. (2007) $66 mlrd. (2008)
BVP (PPP) vienam gyventojui $21 800 $18 103 $19 730
BVP (nominalus) $16 410 mlrd. $20 101 mlrd. $48 132 mlrd.
BVP (nominalus) vienam gyventojui $15 310 $8 852 $14 273
Gini koeficientas 34 37,7 36
HDI 0,86 0,855 0,862
Interneto kodas .ee .lv .lt
Skambinimo kodas +372 +371 +370

Didžiausi miestai pagal gyventojų skaičių (2009)
  1. Latvija Ryga (715 978)
  2. Lietuva Vilnius (544 206)
  3. Estija Talinas (404 005)
  4. Lietuva Kaunas (353 800)
  5. Lietuva Klaipėda (183 828)
  6. Lietuva Šiauliai (126 548)
  7. Lietuva Panevėžys (113 212)
  8. Latvija Daugpilis (104 870)
  9. Estija Tartu (98 480)
  10. Latvija Liepoja (85 149)

Didžiausi miestai pagal etninių gyventojų (lietuvių, latvių, estų) skaičių
  1. Lietuva Kaunas (335 624)
  2. Lietuva Vilnius (312 708)
  3. Latvija Ryga (312 425)
  4. Estija Talinas (216 996)
  5. Lietuva Klaipėda (135 557)
  6. Lietuva Šiauliai (120 263)
  7. Lietuva Panevėžys (113 585)
  8. Estija Tartu (81 423)
  9. Lietuva Alytus (66 390)
  10. Lietuva Marijampolė (44 555)

Nuorodos

Vikiteka


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+8903-98=8805 wiki spaudos ženklai).