Balys Dainys
Balys Dainys (g. 1941 m. vasario 3 d. Skeldose, Zarasų apskritis) – Lietuvos chirurgas, nefrologas, urologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
Biografija
Žmona Nijolė Dainienė. 1965 m. baigė Vilniaus universitetą. 1968–1970 m. Medicinos fakulteto Bendrosios chirurgijos katedros aspirantas, 1970 m. medicinos mokslų kandidatas. 1983 m. medicinos mokslų daktaras (2-asis Maskvos medicinos institutas).
1965–1968 m. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Bendrosios chirurgijos katedros asistentas, 1970–1979 m. Medicinos fakulteto Širdies – kraujagyslių chirurgijos probleminės laboratorijos vyr. mokslinis bendradarbis, 1974–1979 m. Bendrosios chirurgijos katedros asistentas, 1979–1986 m. docentas, nuo 1986 m. profesorius. 1986–1990 m. Gydytojų tobulinimosi fakulteto Chirurgijos katedros profesorius, nuo 1990–2004 m. Nefrourologijos klinikos vadovas, nuo 2004 m. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, Nefrologijos (nefrologijos, dializės, transplantacijos) ir urologijos centro direktorius.
Nuo 1980 m. Lietuvos inkstų fondo, nuo 1996 m. Lietuvos nefrologijos, dializės ir transplantacijos asociacijos pirmininkas.
Mokslinė veikla
1968–1974 m. atliko nuodugnių inksto ir kepenų transplantacijos eksperimentų, ištyrė jų rezultatus. 1970 m. su kitais pirmą kartą Lietuvoje persodino inkstą, 1983 m. pasiūlė originalią inkstų paruošimo transplantacijai metodiką. Padarė pirmą sėkmingą gyvulio kepenų laikino prijungimo operaciją. 2000 m. pirmasis Lietuvoje atliko kepenų persodinimą. Darbai iš organų transplantacijos, kraujagyslių chirurgijos, nefrologijos, urologijos. Vieno išradimo autorius.[1]
Bibliografija
- Angiochirurginis ligonio ruošimas hemodializei, 1980 m., rusų kalba
- Dažniausios inkstų ligos, Presvika, 2008 m.
- Prostatos ligos, Presvika, 2008 m.
Šaltiniai
- ↑ Balys Dainys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 418 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
| ||||||