Baranovičiai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Baranovičiai
(kirč. Barãnovičiai)
brus. Баранавiчы, rus. Барановичи
   Coat of Arms of Baranavičy, Belarus.png   
Baranavichy pl lenina .JPG

Laikrodžio bokštas Lenino aikštėje


Baranovičiai
53°08′0″N 26°01′0″E / 53.13333°N 26.01667°E / 53.13333; 26.01667 (Baranovičiai)Koordinatės: 53°08′0″N 26°01′0″E / 53.13333°N 26.01667°E / 53.13333; 26.01667 (Baranovičiai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Vėliava Baltarusija
Sritis: Vėliava Bresto sritis
Rajonas: Baranovičių rajonas
Įkūrimo data: 1871 m.
Meras: V. I. Dičkovskis
Gyventojų: (2007 m.)
Plotas: 55 km²
Tankumas (2007): 3 073 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka: BaranovičiaiVikiteka
Kirčiavimas: Barãnovičiai
Baranovičiai. Paminklas balistinei raketai

Baranovičiai (brus. Баранавiчы, rus. Барановичи) – miestas prie geležinkelio ir plento BrestasMinskas, apie 130 km į pietvakarius nuo Minsko, Baltarusija. Baranovičių rajono centras. Geležinkelio mazgas. Išvystyta lengvoji (medvilnės, trikotažo, siuvimo, avalynės), maisto (mėsos, konservų) pramonė, mašinų, statybinių medžiagų, buitinės chemijos prekių, žaislų gamyba. Yra valstybinis universitetas, kraštotyros muziejus.

Turinys

Istorija

Baranovičių gyvenvietė pirmą kartą paminėta 1706 m. kaip privati Rozvadovskių šeimos nuosavybė. XVIII a. pabaigoje po Abiejų Tautų Respublikos padalinimų tapo Rusijos imperijos Minsko gubernijos Naugarduko apskrities miesteliu. Išaugo XIX a. nutiesus geležinkelius Brestas-Maskva ir Lvovas-Vilnius. 1871 m. pastatyta geležinkelio stotis. 1884 m. gyvenvietė tapo miesteliu, 1894 m. – apskrities miestu.

Pirmojo pasaulinio karo metu Baranovičiuose buvo įsikūręs vyriausiasis Rusijos armijos vadovybės štabas, kuris 1915 m. rugpjūtį buvo perkeltas į Mogiliovą. Baranovičių apylinkės 1915 m. rugsėjo – 1916 m. liepos mėn. nuniokotos per mūšius. 1915 m. rugsėjo mėn. – 1918 m. Baranovičiai buvo okupuoti vokiečių kariuomenės.

Miesto teises gavo 1919 m. 19201939 m. Lenkijos Naugarduko vaivadijos apskrities centras. 1939 m. atiteko Baltarusijai, iki 1954 m. srities centras. Per Antrąjį pasaulinį karą miestas labai sugriautas, 1941 m. birželio – 1944 m. liepos mėn. okupuotas vokiečių kariuomenės. Nuo 1954 m. rajono centras. Po karo atstatytas.[1]

Gyventojai

Tarpukaryje gyventojų skaičius išaugo iki 12 500, iš kurių apie pusę sudarė žydai. Žydų iki panaikinant apsigyvenimo suvaržymus 1903 m. Baranovičiuose tebuvo 24.[2] Per Antrąjį pasaulinį karą mieste ir apylinkėse žuvo apie 127 000 žmonių.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1880 m. ir 2009 m.
1880 m. 1883 m. 1897 m.sur. 1912 m. 1935 m.
1 500 2 000 4 600 9 000 35 000
1939 m.sur. 1970 m.sur. 1989 m.sur. 2002 m. 2009 m.
29 000 102 000 166 600 168 000 169 000

Ekonomika

Geležinkeliai į Valkaviską, Lydą, Minską, Slucką, Luninecą. Išplėtota mašinų (automobilių agregatų, automatinių linijų), statybinių medžiagų (gelžbetonio konstrukcijų ir kt. gaminių) gamyba, metalo, medžio apdirbimas, elektrotechnikos, baldų, tekstilės (medvilnės) ir trikotažo, siuvimo, avalynės, buitinės chemijos, maisto (mėsos, malimo, alaus) pramonė. Veikia meno dirbinių ir žaislų gamyba.

Kultūra, švietimas

Yra Baranovičių dramos teatras. Kraštotyros muziejus, įkurtas 1929 m.. Dievo Motinos Užtarėjos soboras, pastatytas 1931 m.[3]

Šaltiniai

  1. V.S. Baranovičiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. - 635 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  2. Lietuviškoji enciklopedija II t.- Kaunas: Spaudos Fondas, 1934.- p.1190.
  3. Mindaugas Pažemys. Baranovičiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. - 635 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: