Barstyčių akmuo

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Barstyčių akmuo

Barstyčių (arba Puokės) akmuo – didžiausias riedulys Lietuvoje, Puokės kaime, Vidurio Žemaičių aukštumos šiauriniame pakraštyje. Akmuo sudarytas iš lauko špato, kvarco, žėručio. Ledynų atvilktas iš Fenoskandijos uolyno, esančio Skandinavijoje. Akmuo taip pat įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą.

Istorija

1956 ar 1957 m. melioratoriai (vadovaujami Petro Grigaičio), kasdami griovius, aptiko milžinišką akmenį. Didžioji riedulio dalis buvo ledyninėje sąnašoje, tik akmens ketera kyšojo paviršiuje, todėl nuspręsta jį iškasti visą. Tuomet tyrėjai nustatė, kad akmuo yra netgi didesnis už tuomet didžiausiu Lietuvos akmenimi laikytą Puntuką.

Spėjama, kad akmenį ledynai atnešė nuo Švedijos.

Aprašas

Barstyčių akmuo yra 11,3 m ilgio, 5,9 m pločio ir 3,3 m aukščio. Šis milžiniškas akmuo sveria net 680 tonų.

Legenda

Pasakojama, kad anksčiau akmens vietoje buvo pagonių šventykla, o joje ugnį kurstė vaidilutė. Ji sulaužė savo skaistybės įžadus ir užrūstino dievą Perkūną. Tuomet jis trenkė žaibu į šventovę su akmeniu. Šventykla sugriuvo ir nužudė vaidilutę, o akmuo taip ir liko stoveti.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: