Barysavas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Barysavas
(kirč. Barýsavas)
brus. Барысаў, rus. Борисов
   80px   
Borisov-view-from-hill.jpg

Vaizdas nuo aplinkinių kalvų


Barysavas
54°14′0″N 28°30′0″E / 54.23333°N 28.5°E / 54.23333; 28.5 (Barysavas)Koordinatės: 54°14′0″N 28°30′0″E / 54.23333°N 28.5°E / 54.23333; 28.5 (Barysavas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Vėliava Baltarusija
Sritis: Vėliava Minsko sritis
Rajonas: Barysavo rajonas
Įkūrimo data: 1102 m.
Gyventojų: (2007 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: BarysavasVikiteka
Kirčiavimas: Barýsavas

Barysavas (arba Borisovas; (brus. Барысаў, rus. Борисов) – miestas abipus Berezinos upės, prie geležinkelio ir plento MaskvaMinskas, Baltarusija. Barysavo rajono centras. 149 700 gyv. (2007 m.).

Turinys

Istorija

Miestas įkurtas 1102 m., kitais duomenimis, 1032 m. Pirmą kartą minimas 1127 m. Laurentijaus metraštyje kaip Polocko žemės, 1128 m. Ipatijaus metraštyje – kaip Polocko kunigaikštystės miestas. Nuo XIII a. vidurio Barysavą valdė Lietuvos kunigaikščiai.[1] 1542 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas Barysavo pilį padovanojo Vilniaus vaivadai J. Hlebavičiui, Barysavas prijungtas prie Vilniaus vaivadijos. Magdeburgo teisės nuo 1563 m. Nuo 1563 m. seniūnijos centras. Po Liublino unijos priklausė Oginskiams, Radviloms, įėjo į Vitebsko vaivadijos Oršos apskritį. 1793 m. per Abiejų Tautų Respublikos II padalijimą atiteko Rusijos imperijai, nuo 1795 m. jos Minsko gubernijos apskrities centras. Nuo 1924 m. rajono centras.[2] 19411944 m. naciai prie miesto įrengė 4 koncentracijos stovyklas, kuriose žuvo apie 33 000 Borysavo ir apylinkių gyventojų.

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1795 m. ir 2007 m.
1795 m. 1887 m. 1907 m. 1939 m.sur. 1959 m.sur.
1 600 17 737 18 055 26 900 59 300
1970 m.sur. 1997 m. 2001 m. 2005 m. 2007 m.
84 000 154 300 151 000 150 000 149 700

Ekonomika

Yra geležinkelio stotis. Išplėtota mašinų (automobilių elektros įrangos, sunkvežimių hidraulinių stiprintuvų, agregatų) gamyba, metalo, medžio apdirbimas, miško chemijos, chemijos (buitinės chemijos, gumos techninių dirbinių, polimerinės taros, plastikinių dirbinių), farmacijos, statybinių medžiagų (gelžbetonio gaminių), siuvimo, maisto pramonė, muzikos instrumentų, krištolo gamyba. Yra Taikomosios dailės kombinatas.

Kultūra

Mieste yra muziejus. Bažnyčia, statyta 18061823 m., Prisikėlimo soboras (1874 m.), sinagoga (XX a.).[3]

Sportas

Šaltiniai

  1. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas // Sudarytojai: Eugenijus Manelis ir Antanas Račis. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2011. 163 psl.
  2. Barysavas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. - 653 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  3. Mindaugas Pažemys. Barysavas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. - 653 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: