Basieji karmelitai
Basieji karmelitai (Karmelio kalno Švč. Mergelės Marijos basųjų brolių ordinas; lot. Ordo Fratrum Carmelitarum Discalceatorum Beatae Mariae Virginis de Monte Carmelo, OCD) – katalikų vienuolių ordinas, popiežiaus teisių ordinas. Vadovaujasi Alberto Jeruzaliečio regula ir savo konstitucija. Praktikuoja griežtą askezę ir kontempliaciją. 2002 m. ordinas jungė 4056 vienuolių (iš jų 2599 kunigai) 564 vienuolynuose.
Moterų ordinas yra basosios karmelitės.
Istorija
Ordinas įkurtas Ispanijoje, 1563 m. didžiųjų karmelitų šventųjų Teresės Avilietės ir Šv. Kryžiaus Jono iniciatyva.
Lietuva
Basieji karmelitai Lietuvoje įsikūrę atvykę iš Lenkijos. 1624 m. vyskupas E. Valavičius jiems leido pastatyti vienuolyną Vilniuje (Vilniaus basųjų karmelitų vienuolynas), 1627 m. pastatyta Vilniaus Šv. Teresės bažnyčia, 1629–1692 m. veikė noviciatas. 1644 m. pastatytas Naumiesčio basųjų karmelitų vienuolynas, 1744 m. pastatyta rezidencija Griškabūdyje, 1701 m. Kaune, 1702 m. Pavilnyje, 1735–1760 m. Antalieptėje. 1734 m. įkurta Šv. Kazimiero provincija.
LDK teritorijoje XIX a. pradžioje vienuolijai priklausė 11 vienuolynų:
- 2 Vilniuje,
- Gardino basųjų karmelitų vienuolynas,
- Gluboko basųjų karmelitų vienuolynas,
- Minsko basųjų karmelitų vienuolynas,
- Kauno basųjų karmelitų vienuolynas,
- Antalieptės basųjų karmelitų vienuolynas,
- Pinsko basųjų karmelitų vienuolynas,
- Medilo basųjų karmelitų vienuolynas,
- Pašaminės basųjų karmelitų vienuolynas,
- Gudagojo basųjų karmelitų vienuolynas.
1842 m. rusų valdžia ordiną panaikino, 1924 m. jis atkurtas Vilniuje, bet 1948 m. sovietai jo veiklą vėl nutraukė.[1]
Šaltiniai
- ↑ „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas // Sudarytojai: Eugenijus Manelis ir Antanas Račis. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2011. 169 psl.