Beludžių kalba

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Beludžių kalbos)
Beludžių kalba
بلوچی
Kalbama: Pakistanas, Iranas, Afganistanas, Omanas, Turkmėnija
Kalbančiųjų skaičius: 7,6 mln.
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: ?
Kalbos išnykimas:
Kilmė:

indoeuropiečių
0indoiranėnų
00iranėnų
000vakarų iranėnų
0000beludžių

Rašto sistemos: arabų raštas (nastaliq)
Oficialus statusas
Oficiali kalba: Pakistano vėliava Pakistanas (regioninė), Irano vėliava Iranas (regioninė)
Prižiūrinčios institucijos:
Kalbos kodai
ISO 639-1:
ISO 639-2: bal
ISO 639-3: bal (bgp, bgn, bcc)

Beludžių kalba (بلوچی = Balóćí) – indoiranėnų kalba (indoeuropiečių kalbų šeima), vartojama beludžių tautybės žmonių, gyvenančių daugiausia Beludžistane (Pakistanas, Afganistanas, Iranas). Šią kalbą taip pat vartoja nemažai brahujų. Beludžių kalba yra oficiali regioninė kalba Beludžistano provincijoje (Pakistane) bei Sistano ir Beludžistano provincijoje (Irane). Kalbančiųjų skaičius – 7,6 mln. žmonių.

Kalba turi daug tarmių, iš kurių išskiriamos trys grupės:

  • rytų beludžių (šiaurės rytų Beludžistanas, Sindhas, Pandžabas);
  • vakarų beludžių (šiaurės vakarų Beludžistanas, Afganistanas, Turkmėnija, Iranas, Tadžikija);
  • pietų beludžių (pietų Beludžistanas, Sindhas, Iranas, Omanas, JAE).

Negausi korošių tarmė Farse taip pat kartais priskiriama beludžių kalbai.

Iki XIX a. beludžių kalba buvo tik šnekamoji, raštai rašyti persiškai. Britų valdymo laikais ši kalba pradėta užrašinėti lotyniškai, bet susikūrus Pakistanui, pritaikytas arabų raštas. 1951 m. išleistas pirmasis grožinis leidinys beludžių kalba – Gul Khan Nasir poezijos rinkinys Gulbang. Vėliau Sayad Zahurshah Hashomi sukūrė unifikuotą perrašos sistemą ir gramatiką.

Nuorodos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+101-0=101 wiki spaudos ženklai).