Belvederio dvaras

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Belvederio dvaras
Belvederis manor.Lithuania.jpg
Vieta Belvederis
Rūmų stilius Romantizmas
Bajorų giminės Tiškevičiai, Kleopas Burba

Belvederio dvarasromantizmo stiliaus dvaras Belvederyje (Jurbarko rajono savivaldybė). Respublikinės reikšmės architektūrinė, urbanistinė vertybė.

Išlikusi XIX a. vidurio romantizmo stiliui būdinga dvaro sodyba: rūmai, svirnas, koplyčia – mauzoliejus ir parkas. Rūmuose meistriškai interpretuotas toskaniškųjų vilų stilius: jie asimetriškos struktūros, santūrių neorenesanso formų. Svirno su įvažiavimo arka ir mediniu balkonėliu bei koplyčios – mauzoliejaus fasaduose derinti smailiaarkiai langai ir klasicistiniai piliastrai, traukos. Yra parkas.

Istorija

Dvarą iš Tiškevičių apie 1820 m. nusipirko Kleopas Burba. Jam 1830 m. ant aukšto Nemuno kranto pastačius rūmus (prancūzų architekto projektas) su bokšteliu, iš kurio matyti gražus vaizdas, todėl dvaras pavadintas Belvederiu (it. belvedere – „gražus vaizdas“). 1880 m. rūmai remontuoti. 1860 m. dvaro savininkas K. Burba ketino statyti cukraus fabriką, o jo sukurtos bendrovės nariu buvo ir vyskupas Motiejus Valančius. Sumanymas buvo nerealus, o už dalyvavimą 1863 m. sukilime pats K. Burba sušaudytas. XX a. pradžioje dvarą valdė O. Burbaitės-Puzinienės palikuonys.

Tarpukariu dvaras išparceliuotas. Dvaro rūmuose 19211926 m. veikė žemesnioji žemės ūkio mokykla, 19261961 m. pienininkystės ir gyvulininkystės mokykla, 19611969 m. žemės ūkio technikumas, iki 1971 m. bitininkystės ir sodininkystės meistrų mokykla. 2005 m. pabaigoje dvaras privatizuotas.

Parkas

Parkas (7 ha) išsidėstęs banguotame reljefe; vingiuoti takai apsodinti vietiniais ir introdukuotais medžiais. Nuo Nemuno pakrante einančio kelio rūmų link kyla laiptai (buvo 372 pakopos). [1]

Šaltiniai

  1. Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. Belvederis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 43 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: