Belzo kunigaikštystė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Белзьке князівство
Belzo kunigaikštystė
Haličo-Voluinės dalis (1234-1340)
LDK dalis (1340-1377)
Vengrijos karalystės dalis (1377-1387)
Mazovijos kunigaikštystės dalis (1387-1462)
Alex Volhynia.svg
1170 – 1462 Alex K Kingdom of Poland-flag.svg

Herbas of

Herbas

Sostinė Belzas
Kalbos senoji slavų
Valdymo forma Monarchija
Era Viduramžiai
 - Atsiskyrė nuo Voluinės 1170
 - Prijungta prie Lenkijos 1462 m.

Belzo kunigaikštystė (ukr. Белзьке князівство) – Rusios kunigaikštystė, gyvavusi XII – XV amžiais Galicijos istoriniame regione, dab. Lenkijos Liublino vaivadijos rytuose ir gretimose teritorijose Ukrainos Lvovo srityje.

Istorija

Kunigaikštystė suformuota 1170 m., po Voluinės kunigaikščio Mstislavo Iziaslavičiaus mirties, kuomet jis išskyrė dalį žemių aplink Belzo miestą ir atidavė valdyti savo sūnui Vsevolodui. Mirus šio sūnui Aleksandrui, 1234 m. kunigaikštystė prijungta prie Haličo-Voluinės, tačiau išliko kaip atskira valda. XIII a. viduryje Belzą nusiaubus mongolams, kunigaikštystė nunyko.

Apie 1340 m. mirus Haličo-Voluinės kunigaikščiui Boleslovui Jurijui II, visame regione prasidėjo Haličo-Voluinės karai, kuriuose varžėsi Lietuva, Lenkija ir Vengrija. Belzas kaip atskira valda atiteko Jurgiui Narimantaičiui, kuris prijungė ją prie LDK. Belzas kelis kartus buvo apsiaustas (1351, 1352 ir 1355 m). 1377 m. Belzą užėmė Vengrijos karalius Liudvikas I ir atidavė valdyti vietininkui Vladislovui Opoliečiui. 1387 m. kunigaikštystę perėmė Lenkija, 1388 m. Jogaila ją perdavė Mazovijos kunigaikščiui Ziemovitui IV už tai, kad šis pripažino Lenkijos siuzerenitetą ir kaip Jogailos sesers Aleksandros kraitį.[1][2][3] 1462 m., po paskutinio Ziemovito IV tiesioginio palikuonio mirties, Lenkijos karalius Kazimieras Jogailaitis bandė visą Mazoviją prijungti prie Lenkijos. Nepavykus prijungti visos Mazovijos į Lenkijos administracinę struktūrą kaip Belzo vaivadija pateko tik Belzo kunigaikštystė. Balzo vaivadija Lenkijos karalystės sudėtyje išliko iki pat Žečpospolitos padalinimų XVIII a. pabaigoje.

Kunigaikščiai

Ankstyvieji kunigaikščiai priklausė Voluinės Monomachovičių (Iziaslavičių) atšakai:

Nuorodos

  1. Władysław Smoleński, Szkice z dziejów szlachty mazowieckiej', 1908, Google Print, p.129 (public domain)
  2. Ziemowit IV straipsnis knygoje S. Orgelbranda encyklopedja powszechna, tomas 28, Wydawn. Towarzystwa Akcyjnego odlewni czcionek i drukarni S. Orgelbranda synów, Google Print, 577-578 (public domain)
  3. Antoni Porchaska, Hołdy Mazowieckie 1386-1430, Nakł. Polskiej Akademii Umiejętności; skł. gł. w księg. G. Gebethnera, 1905, Google Print, p.4 (public domain)


Rusios kunigaikštystės Rusios kun-orn.png
Novgorodo respublika | Pskovo respublika | Smolensko | Haličo-Voluinės | Galičo | Kijevo | Perejeslavlio
Turovo-Pinsko žemė: Turovo | Pinsko | Klecko | Slucko-Kopyliaus | Dubrovicios
Rostovo žemė: Vladimiro-Suzdalės | Dmitrovo | Kostromos | Maskvos | Perejeslavlio | Rostovo | Starodubo | Suzdalės | Tverės | Ugličiaus | Jurjevo | Jaroslavlio
Černigovo žemė: Černigovo (Briansko) | Kursko | Naugardo-Severskio (Rylsko, Lipecko) | Riazanės | Muromo | Novosilsko | Karačevo | Taruskos (Obolensko) | Beloozero
Polocko žemė: Polocko | Minsko | Iziaslavo (Lagožos, Streževo, Gorodeco) | Vitebsko | Drucko | Lukomos | Borisovo | Gardino

Šablonas:LDK dalinės kunigaikštystės


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+5645-0=5645 wiki spaudos ženklai).