Benediktas Bučinskas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Benediktas Bučinskas
Linkuvos gimnazijos direktorius 03.jpg

Gimė 1905 m. kovo 27 d.
Naujavalakių kaime, Marijampolės apskrityje
Mirė 1995 m. lapkričio 21 d. (90 m.)
Kaunas

Veikla
Linkuvos gimnazijos direktorius

Turinys

Benediktas Bučinskas (1905 m. kovo 27 d., Naujavalakių km, Marijampolės apskritis1995 m. lapkričio 21 d., Kaunas) – trečiasis Linkuvos gimnazijos direktorius.

Biografija

Gimė 1905 m. kovo 27 d. Naujavalakių kaime, Marijampolės apskrityje. Labai norėjo mokytis, todėl baigęs Krosnos pradinę mokyklą įstojo į Marijampolės gimnaziją, kurią baigė 1927 m. Nors norėjo studijuoti mediciną ar inžineriją, bet įstojo į Kauno universiteto teologijos – filosofijos fakulteto Filosofijos skyriaus istorijos specialybę. Kadangi buvo sunkios materialinės sąlygos, tai studijas pertraukė darbas mokyklose ir tarnyba kariuomenėje. Vytauto Didžiojo universitetą baigė 1936 metais. Domėjosi kalbomis, todėl baigęs universitetą lavino įgūdžius Paryžiuje, Olandijoje.

Prienų „Žiburio“ gimnazijos sovietų valdžios buvo perkeltas į Raseinius, kur dirbo vienerius metus, paskui 1941 m. paskirtas Linkuvos gimnazijos direktoriumi.

Linkuvą B. Bučinskas paliko 1945 metais. Iš direktoriaus pareigų jis buvo atleistas už mokinių antitarybinį poelgį Vasario 16 dieną. Švietimo ministro buvo perkeltas į Kauną. Mirė B. Bučinskas 1995 m. lapkričio 21 dieną Kaune, sulaukęs Lietuvos atgimimo.

Su žmona Regina

Visuomeninė veikla

Dirbdamas ir mokydamasis aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje: buvo aktyvus ateitininkas, pavasarininkų Marijampolės skyriaus valdybos narys, priklausė Lietuvos gimnastikos ir sporto federacijai. B.Bučinskas nuo 1928 m. buvo Lietuvos Gimnastikos ir sporto centro valdybos sekretorius, 1930-1932 m. pirmininkas. Kurį laiką buvo buvo vyr. skautų štabo narys. Dirbo ateitininkų ir pavasarininkų organizacijose. Nuo 1928 m. buvo ateitininkų sąjungos centro valdybos narys. Dar gimnaziją lankydamas, B. Bučinskas buvo pradėjęs dirbti spaudos darbą. Rašė ir spausdino straipsnius „Šaltinyje“, „Židinyje“ , „Pavasaryje“, „Skautų aide“, „Ateities spindulyje“, „Ateityje“, „Ryte“ ir kituose periodiniuose leidiniuose apie fizinio auklėjimo problemas mokykloje, apie ateitininkų veiklą. Domėjosi tautosaka, susijusia su liaudies žaidimais bei šokiais. Nemažai jos surinko.

Prisiminimai

Direktorius B. Bučinskas atrodė labai rimtas, išdidus, teisingas, tikslus, nepakentė nedrausmingumo, aplaidumo, nukrypimo nuo mokytojo etikos. Buvo visiems lygus ir teisingas, reiklus, bet nepiktas.[1][2]

Kadangi dirbo sunkiais karo ir okupacijos metais, į valdžios nurodymus reaguodavo ramiai, be triukšmo ir įtampos. Direktorius dėjo visas pastangas, kad kuo daugiau vaikų lankytų mokyklą, todėl ir okupacijos metais mokinių skaičius Linkuvos gimnazijoje didėjo.

Direktorius B. Bučinskas telkė darbštų mokytojų kolektyvą, kuris atkampiame miestelyje sunkiais karo metais lavino jaunimą, buvo tarsi šviesos spindulys.

Linkuvos gimnazijoje direktoriaudamas dėstė istoriją. Simono Daukanto Mokytojų seminarijos inspektoriaus Igno Malėno teigimu, buvęs gana pareigingas ir korektiškas mokytojas. Kun. A. Tamošaičio prisiminimu, toks buvęs būdamas ir Linkuvos gimnazijos direktoriumi.

Šaltiniai

  1. Linkuva. Šiaurės Lietuvos švietimo židinys. Redagavo dr. Alfonsas Šešplaukis. Linkuvos monografijos leidimo komitetas, Čikaga, 1978.
  2. Linkuvos gimnazija 1918-2008“: mokyklos istorijos apybraiža. Sudarytojai Vaclovas Stapušaitis ir kt. Šiauliai: Šiaurės Lietuva, 2008. – 175 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-863-11-3

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: